Niekuomet nesakyk niekada – byloja senolių išmintis, o Vilniuje gyvenanti vabalninkietė Gabrielė Agasarjanaitė šį posakį išbandė savo patirtimi. „Baigusi lietuvių filologijos studijas sakiau sau – kur jau kur, bet mokykloje tai tikrai niekuomet nedirbsiu. Ir štai, atsitiko visai atvirkščiai“,- šypsosi užsieniečių ir emigrantų tautiečių vaikus lietuvių kalbos mokanti pašnekovė.
Visiems sunku, todėl nėra patyčių
G. Agasarjanaitė Vilniaus lietuvių namuose lietuvių kalbos mokytoja dirba jau trečius metus. Šioje, specifinėje ugdymo įstaigoje, mokosi mokiniai iš 42 pasaulio šalių. Gabrielė sako, kad jos užduotis – per vienerius mokslo metus išmokyti lietuvių kalbos vaikus iki B1 lygio, t.y. kad vaikai galėtų lengviau integruotis lietuviškose bendrojo lavinimo mokyklose.
„Mano klasėje – mišraus amžiaus paaugliai. Šiuo metu didžiąją dalį sudaro rusakalbiai vaikai iš Ukrainos, Baltarusijos. Jie nėra iš ką tik Lietuvon atsikrausčiusių šeimų, jie jau kokius dvejus, trejus metus čia gyvena ir anksčiau lankė rusakalbes mokyklas. Lietuvių kalbos mokymas mūsų mokykloje išties intensyvus – vaikai turi net 23 savaitines pamokas. Per savaitę vaikai turi ir po porą Lietuvos istorijos, anglų kalbos, kūno kultūros pamokų, šiemet neturime tik matematikos. Kaip ir pavadinimas „išlyginamoji klasė“ diktuoja, čia vaikai pradeda mokytis nuo nulio. Todėl džiaugiuosi, kad mokykloje nėra patyčių, nes, kaip sakau, „visi vienodai nemoka“. Jeigu kitose Lietuvos mokyklose aštuntokai mokosi padalyvį, čia mes pradedame nuo abėcėlės, mokomės tarti, skiemenuojame“,- pasakojo mokytoja.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/