Tokių žmonių maža – Pranutė Vaičiulėnienė, gegužės mėnesį atšventusi 90-ąjį gimtadienį, storiausias knygas skaito, it riešutėlius gliaudo, netgi žolę savo namų sklype pati šienauja. Garbingo amžiaus moteris džiaugiasi dideliu pulku anūkų ir proanūkių. „Nėra net kada mirti, tik spėk suktis“, – juokauja Pranutė.
Tėviškė – Muimeliškių kaime
Pranutė džiaugiasi, kad ji puse valandos vyresnė už savo brolį Antaną – dvynį. 1934 metų gegužės 15 dieną Vabalninko valsčiuje, Muimeliškių kaime, Kunčių šeimoje buvo šventė – gimė dvyniai: Pranutė ir Antanas.
Po kurio laiko šeimoje gimė dar dvi mergaitės: Paulina ir Augutė. Trumpa vaikystė prabėgo greitai. Vaikams niekada netrūko dėmesio. Jei namuose tėvelių nebūdavo, močiutė visada pasirūpindavo savo anūkais.
Per dieną – 60 litrų uogų
Pranutė prisimena, kad žemės jų šeima turėjo tik 12 arų. Tėveliai eidavo pas ūkininkus dirbti. „Kai mes paaugome, eidavome į mišką uogauti. Uogų miškuose būdavo labai daug. Per dieną pririnkdavome apie 60 litrų“,- sako pašnekovė.
Kai Pranutei ir broliui Antanui sukako dešimt metų, reikėjo eiti pas ūkininkus karvių ganyti. „Po penkis metus atitarnavome. Atlygį už darbą sutardavo tėvai su ūkininku: bulvėmis, grūdais, mėsa… Tėvas grūdus maldavo, mama kepdavo duoną. Uogas ir duoną tėvas su arkliu veždavo į Panevėžį parduoti. Būdavo vakare išvažiuoja, o ryte jau turguje“,- to laikmečio gyvenimą pamena meilūnietė.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/