Šiandien „Biržiečių žodžio“ pašnekovas – biržietis, išbandęs ne vieną profesiją bei gyvenimo duonos paragavęs Šveicarijoje – informacinių technologijų mokytojas Dalius Astrauskas. Namų ilgesys ir gimtųjų šaknų puoselėjimas skatino Dalių sugrįžti ir mokyti jaunuolius ne tik informacinių technologijų pagrindų, bet ir motyvuoti mokytis... sau. Dalius teigė, kad nėra paprasta rasti savo gyvenimo kelią, reikia nemažai įveikti, todėl skatina nebijoti drastiškų sprendimų, o jam geriausias vaistas nuo per didelio krūvio – kelionės ir aistra motociklui.
Užaugote Dumbliūnų kaime, netoli Vabalninko. Jūsų akimis, kuo gyvenimas mažame kaimelyje skiriasi nuo miestietiškos aplinkos?
Gyvenimas mažame kaime man reiškia buvimą arčiau gamtos, tačiau, kai būdamas vaiku augau tokioje aplinkoje, sakyčiau, tai yra savotiškas minusas. Juk vaikystėje reikia bendravimo, reikia socializuotis su žmonėmis, o kai vienkiemyje augi, truputį laukiniu tampi. Galiu drąsiai sakyti, kad pats įdomumas prasidėjo tuomet, kai pradėjau eiti į pradinę mokyklą Jasiuliškyje, kurios dabar jau nebėra. Vėliau atsirado ir daugiau bendraamžių, o ko reikia vaikams? Juk draugų, su kuriais galėtum praleisti smagų laiką.
Šiuo metu informacinių technologijų mokytoju dirbate dviejose švietimo ugdymo įstaigose – „Saulės“ gimnazijoje ir „Aušros“ pagrindinėje mokykloje. Kas paskatino Jus dirbti gimnazijoje, o vėliau ir kitoje mokykloje?
Įsidarbinti „Saulės“ gimnazijoje pirmiausia pasiūlė kursiokas, o dabar ir kolega Ernestas Ranonis. Susidomėjau tokiu darbo pasiūlymu, pateikiau prašymą, praėjau atranką ir sėkmingai pavyko įsidarbinti. Vėliau supratau, kad gimnazijoje nėra labai didelio krūvio, tai sutikau pagelbėti ir „Aušros“ pagrindinei mokyklai, kuri suteikė galimybę mokyti ir jaunesnius mokinius. Tuo labiau šios švietimo ir ugdymo įstaigos yra viena šalia kitos, tad labai patogi lokacija, nereikia niekur papildomai važinėti ir deginti savo laiką.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com