Sakoma, kad fotografas neturi laukti nei idealaus momento, nei idealaus vaizdo... Jis turi pats „pagauti“ momentą ar vaizdą, kuris taptų idealiu, juk kiekvienoje nuotraukoje yra trys veikėjai: vaizdas, žiūrovas ir fotografas. Apie kovą su valdininkais ir teisėsaugos institucijomis, apie savo gyvenimą ir fotografiją, apie rengiamą parodą Pabiržės bažnyčioje kalbame su Virgilijumi Navalinsku.
Jūs esate savas žmogus Biržų krašte – čia lankotės, organizuojate parodas. Ar daug Jūsų fotoobjektyve kadrų iš Biržų? Teko girdėti, kad greitai surengsite parodą Pabiržės bažnyčioje?
Taip, netrukus Pabiržės bažnyčioje bus eksponuojami mano darbai. Fotografijų paroda „Lietuvos bažnyčios ir koplyčios“ į Pabiržę atkeliaus jau kitą savaitę, o ją apžiūrėti galėsite visą mėnesį.
Jūs daug metų gyvenote Kaune, dirbote Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmuose. Kas paskatino grįžti į gimtinę?
LR žemės ūkio rūmų pirmininku išrinkus valstiečių partijos narį Andriejų Stančiką ir antruoju vicepirmininku Bronių Markauską, didžioji dauguma darbuotojų buldozerio principu buvo išmesti iš Žemes ūkio rūmų. Jų gretose – ir aš su žmona Erika. Taip pat buvo sunaikinta ir daug visuomeninių žemdirbiškų organizacijų, pavyzdžiui, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjunga, tarpukario Lietuvoje veikusi Kaimo jaunimo organizacija. Žemės ūkio rūmai Eriką Navalinskienę ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungą buvo net padavę į teismą „Dėl garbės ir orumo įžeidimo“.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com
Virgilijus Navalinskas gimė 1968 metų kovo 25 dieną Kirkiliškių kaime, Pumpėnų seniūnijoje, kaimyniniame Pasvalio rajone. Pirmoji mokykla – Kriklinių aštuonmetė (Pasvalio raj.), agronomijos studijos Joniškėlio TŪT ir VDU Žemės ūkio akademijoje.
Beveik 20 metų Virgilijus gyveno Kaune ir dirbo atkurtuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmuose konsultantu. Ūkininkams jis organizavo pažintines keliones po Europą, kaimiškas vietoves ir ūkininkų ūkius. Vėliau grįžo į gimtąjį Pasvalio kraštą ir savo ūkelyje pradėjo auginti gyvulius.
Jis visada mėgo fotografuoti viską, kas gražu, kas įkvepia ir džiugina. Virgilijaus fotogarfijų parodos „Lietuvos bažnyčios ir koplyčios“, „Lietuvos vėjo malūnai“, fotoalbumas „Pumpėniečių akimirkos” ir kitos apkeliavo beveik visą Lietuvą.