Vasarą palydėjo su poezijos posmais ir dainomis

Li­te­ra­tų klu­bas vie­ni­ja apie tris­de­šimt na­rių, tarp ku­rių ne vien bir­žie­čiai. Yra plunks­nos bi­čiu­lių ir iš Pas­va­lio, ir iš Pa­ne­vė­žio bei Ku­piš­kio ra­jo­nų. Pa­sak klu­bo va­do­vo Egi­di­jaus Sal­džio, poe­zi­jos ir drau­gys­tės šven­tės va­sa­ros pa­bai­go­je or­ga­ni­zuo­ja­mos jau dvi­de­šimt še­še­rius me­tus. Per­nai sva­jok­liai iš­lei­do sa­vo kū­ry­bos al­ma­na­chą „Pa­ke­lės me­džiai“.

Į šven­tę li­te­ra­tai bei jų sve­čiai ren­ka­si ne tik tam, kad skai­ty­tų kū­ry­bą, bet ir no­rė­da­mi kar­tu pa­si­bū­ti, pa­si­da­lin­ti kas­die­niais rū­pes­čiais. Šį­met vi­sų džiaugs­mui su­lauk­ta vieš­nių iš Pak­ruo­jo ra­jo­no. At­vy­ko Pak­ruo­jo kul­tū­ros cent­ro Pa­mū­šio kul­tū­ros na­mų dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos an­samb­lis „Ra­das­ta“, va­do­vau­ja­mas Re­gi­nos Šo­pie­nės. Mo­te­rys greit ra­do bend­rą kal­bą su bir­žie­čiais, jiems kon­cer­ta­vo ir net pa­ža­dė­jo ki­tą­met su­kur­ti bent vie­ną dai­ną pa­gal ku­rio nors li­te­ra­to ei­les.

Su­si­rin­ku­sie­ji kal­bė­jo, jog sma­gu dai­nų po­smais ir poe­zi­jos ei­lu­tė­mis iš­ly­dė­ti va­sa­rą. Kū­ry­bos skai­ty­mą pra­dė­jo sve­čiai iš Pa­ne­vė­žio. Jie ei­les sky­rė gim­ti­nei Lie­tu­vai, gra­žiai lyg le­li­ja, pa­sa­ko­jo apie kai­mo mo­te­ris, iš­sa­kė rū­pes­čius dėl nai­ki­na­mų miš­kų, pri­si­mi­nė Bal­ti­jos ke­lią.

Ki­lo ir ki­lo iš sa­vo vie­tų li­te­ra­tai, da­li­no­si šir­džių džiaugs­mais bei skaus­mais. Vie­ni kal­bė­jo apie lais­vę, už ku­rią ver­ta mir­ti, ki­ti apie mei­lę ir nea­py­kan­tą, ap­dai­na­vo kas­die­nius dar­bus ir bui­ties rū­pes­čius.

Svei­ki­ni­mo žo­dį li­te­ra­tams ta­ru­si Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­ta­rė­ja Ja­ni­na Bag­do­nie­nė džiau­gė­si, kad ne­ga­lios ka­muo­ja­mi žmo­nės ran­da pui­kų vais­tą – žo­dį, ku­ris stip­ri­na ir gy­do.

Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rė Iru­tė Var­zie­nė dė­ko­jo „Sva­jok­lių“ klu­bo va­do­vui Egi­di­jui Sal­džiui už tik­ru­mą ir nuo­šir­du­mą, nes „nuo va­do­vo pri­klau­so, ko­kia yra su­si­bū­ri­mų dva­sia“. I. Var­zie­nė džiau­gė­si tik­ru, ne­su­vai­din­tu žo­džiu ir, pri­si­min­da­ma sa­vo fi­lo­lo­gi­nes šak­nis, pa­siū­lė pa­gal­bą, jei to­kios pri­reik­tų. Už tik­rą poe­ti­nį žo­dį dė­ko­jo ir sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Val­de­ma­ras Val­kiū­nas.

Ren­gi­nio ve­dan­tie­ji klu­bo na­riams ir ren­gi­nio sve­čiams įtei­kė po ro­žę ir Onu­tės Var­nie­nės su­kur­tą do­va­nė­lę.

Po kū­ry­bos skai­ty­mo, dai­nų ir akor­deo­no me­lo­di­jų šven­tės da­ly­viai bend­ra­vo prie vai­šių sta­lo, da­li­no­si min­ti­mis apie sa­vo kas­die­ny­bę bei poe­ti­nę gy­ve­ni­mo pu­sę.