Nenumaldomai artėja liūdnos dienos, birželio 14-osios, Gedulo ir Vilties dienos paminėjimas. Ši diena įėjo į istoriją, kaip lietuvių tautos genocidas. Tądien į tolimąjį Sibirą pajudėjo traukiniai, iš kurių sklido verksmas, susimaišęs su lietuviškai skambančiomis giesmėmis ir maldomis.
Kas ilsisi Totorkalnės kapinaitėse?
1949 metais tokia pat lemtis laukė Prano ir Marijos Pučekų šeimos. Prano Pučeko, kuris palaidotas Totorkalnės kapinėse, gyvenimas buvo spalvingas, o kartu labai garbingas. Pranas gimė Pučiakalnės kaime, gausioje, septyniais vaikais turtingoje, šeimoje. Iš visų septynių vaikų į mokslus išleisti tėvai išgalėjo vieną, būtent Praną.
Baigęs matininko kursus, vaikinas pasirinko karininko – savanorio karjerą. Šaliai tebeesant carinės Rusijos glėbyje, Pranui teko „parako pauostyti“ I-ajame Pasauliniame kare, po to jis Maskvoje baigė „praporščikų“ mokyklą. Lietuvai pasukus išsivadavimo keliu 1919 metais vyras Joniškėlyje ėjo jaunesniojo karininko pareigas, bet greit gavo leitenanto laipsnį.
Vyresnieji, pastebėję Prano gabumus karybos srityje, Vytenio pulke jam patikėjo kuopos ir bataliono vado pareigas. Prano vadovaujami kariai drąsiai kovėsi prieš bolševikus ir prieš lenkus, vydami juos iš Lietuvos. Po išsivadavimo kovų, 1920 metais, Pranui Pučekui už narsą suteiktas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžius, o kitais metais apdovanotas ir 2-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi.
1923 metais Pranui suteiktas jau kapitono laipsnis. Vyras 1925 metais baigė aukštojo karininkų LDK Vytauto mokslo kursų V laidą ir buvo paskirtas antrosios kuopos vadu, o 1928 metais gavo majoro laipsnį. Dar po ketverių metų majoras tampa pulkininku leitenantu. Nuo 1932 metų gruodžio Pranas išleidžiamas į atsargą.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/