Sprendimai, padėję siekti tikslų
„Aš visada buvau aktyvi, bet tapusi vyresne atradau daugiau galimybių ir drąsos, nes trylikos metų vaikas nelabai ką gali nuveikti. Augau, perėjau mokytis į kitą mokyklą ir atsirado daugiau galimybių saviraiškai. Esu dėkinga Biržų technologijų ir verslo mokymo centrui, kur galiu įgyvendinti visas savo idėjas, kai kurias – su mokytojų pagalba“, – sakė Toma. Ji pridūrė, kad turint palaikymą ir paskatinimą, kilusias idėjas realizuoti daug lengviau.
Paklausta apie sprendimą rinktis Biržų technologijų ir verslo mokymo centrą, o ne bet kurią kitą miesto gimnaziją, Toma pripažino sulaukusi įvairių reakcijų. Ar nepasitaikė komentarų, kad tokia aktyvi mergina turėtų rinktis vieną iš tradiciškai pasirenkamų ugdymo įstaigų?
Nesigaili pasirinkimo
„Iš tiesų visokių replikų sulaukiau, tačiau pirmiausia žiūrėjau savo, o ne kitų nuomonės. Buvau vienintelė Biržų „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos mokinė, pasirinkusi mokyklą, kurioje dabar mokausi. Ir dėl to visiškai nesigailiu. Jei reikėtų rinktis iš naujo – mano pasirinkimas būtų toks pat“, – užtikrintai pareiškė Toma.
Mergina džiaugiasi galimybe mokytis ne tik įprastų mokomųjų dalykų, bet ir kartu įgyti viešbučio darbuotojo specialybę.
„Tai iš tiesų labai paklausi profesija, o mes mokomės daug naudingų dalykų. Tai, ką mokomės – nuo apskaitos iki floristikos – gyvenime galima lengvai pritaikyti“, – džiaugėsi pašnekovė.
Spėji arba ieškai pasiteisinimų
Gal Toma turi įdomų pomėgį ar veiklą, kuri jai ypač prie širdies? Mergina prisipažino, kad vienos išskirtinės veiklos įvardinti negalėtų, nes jai patinka daug dalykų, kuriuos stengiasi pažinti ir išbandyti.
„Man labai patinka keliauti, labai patinka gamta. Jūra, miškai, pažintiniai takai… Turbūt galėčiau gyventi gamtoje. Tiesa, ne palapinėje – komfortas keliaujant tikrai nemaišo“, – prisipažino aktyvioji biržietė. Toma pasakojo laisvai kalbanti angliškai, todėl kalbų mokėjimas labai praverčia keliaujant po Europos šalis.
Mergina šypsodamasi pripažįsta, kad net tėvai kartais stebisi, kaip jų dukra visur spėja. Tačiau, pasak Tomos, kai patinka tai, ką darai, laiko rasti nėra sunku. O jei kažko nespėji – vadinasi, tiesiog nenori spėti ir ieškai pasiteisinimų.
Svajonėse – pedagogikos studijos
Paklausta, ką norėtų veikti gyvenime ir kokį darbą dirbti, Toma nedvejodama atsakė: „Būti mokytoja. Man patinka maži vaikai, pradinukai. Iš dalies tai man labai artimas darbas, nes mano mamytė – pradinių klasių mokytoja. Dar buvo svajonė apie policiją, bet dėl sveikatos problemų teko jos atsisakyti. Kelio menisko trauma smarkiai pakoregavo planus. Todėl galvoju apie pedagogikos studijos“, – tvirtą sprendimą priėmusi Toma.
Paklausta, kokie keliai ją nuvedė į Biržų atvirą jaunimo centrą, mergina pasakojo: „Esu Biržų rajono jaunimo reikalų tarybos narė, jaunimo atstovė, o ten pat dirba ir Biržų atviro jaunimo centro darbuotoja Rebeka, kuri pasiūlė prisijungti prie centro savanorių. Pernai Jaunimo apdovanojimuose tapau viena iš nugalėtojų, o šiemet apdovanojimų renginį vesiu“, – sakė Toma. Beje, ji – šiemet yra ir viena iš šio renginio organizatorių.
Jaunimui reikia renginių
Kalbant apie jaunimo reikalus, pokalbis vėl sugrįžta prie apdovanojimų. Ar jaunimo apdovanojimai ir apskritai renginiai jaunimui yra reikalingi? Ar jie turi prasmę? Ir kaip tokius renginius išpopuliarinti?
„Manau, kad tokie renginiai tikrai reikalingi. Man tenka bendrauti ne tik su Biržų, bet ir su visos Lietuvos jaunimu, todėl galiu pasakyti, kad renginių jaunimui trūksta. Jaunimo apdovanojimų renginys yra orientuotas būtent į jaunimą, o ne į suaugusiuosius ir tik šiek tiek – į jaunimą. Tokių renginių tikrai labai reikia“, – sakė Toma.
Jos nuomone, jei nieko nevyks ir jaunimui nebus rodomas dėmesys, tuomet jam nebus ir prasmės likti Biržuose.
Ar jaunimas linkęs rodyti iniciatyvą? O gal kartais lengviau atsiriboti ir nieko nedaryti?
„Jeigu bus neįdomu, jaunimas niekur ir neis. Žinoma, pritariu, kad šiais laikais jaunimą sudominti bet kokia veikla nėra lengva, bet tai įmanoma. Jeigu daroma tai, kas aktualu jaunimui, tikėtina, kad renginys sulauks susidomėjimo, ypač jei jame dalyvaus jauniems žmonėms pažįstamas asmuo“, – pastebėjo biržietė.
Jos žodžiais, labai svarbus momentas: kai renginiai jaunimui organizuojami visiškai neatsižvelgiant į jų nuomonę, tikėtis susidomėjimo neverta, o priešprieša tik dar labiau didėja.
Aktyvių žmonių netrūksta
Kaip yra su Biržų jaunimu? Ar jis aktyvus? Gal kartais tiesiog nebepastebime jaunų žmonių, o gal jie užsiėmę savomis veiklomis, todėl mažiau matomi?
„Yra aktyvių žmonių. Žinoma, ne visi tokie – dalis nenori, kad juos liestum ar bandytum kur nors įtraukti. Tačiau aš asmeniškai pažįstu nemažai jaunų žmonių, kurie mielai dalyvautų įdomių veiklų organizavime, įvairiose iniciatyvose. Ir jie tai daro. Tiesa, tokių veiklų pas mus dar labai trūksta“, – pripažino Toma.
Ji pabrėžė, kad viskas prasideda nuo švietimo – paaiškinimo, nuo ko pradėti iniciatyvas ir kaip jas įgyvendinti. Pasak merginos, ir pati savo veiklą pradėjo nuo mažų renginių, iš pradžių net nežinodama, kaip viską organizuoti, į ką kreiptis ir nuo ko pradėti.
„Pradžia nebuvo lengva, bet supratau, kad geriausia iniciatyvas pradėti įgyvendinti mokykloje. Kai mokykloje pasakiau, kad noriu veikti, nuo to viskas ir prasidėjo. Tikiu, kad nemažai jaunimo turi gerų idėjų, tačiau tiesiog nežino, kur su tomis idėjomis kreiptis – kur eiti, kam pasakyti. Juk yra tokių, kuriems galbūt mokslai nelabai sekasi, bet žmogus turi puikią idėją. Tik klausimas – kur su ja eiti?“ – svarstė Toma.
Jos nuomone, tam vis dar trūksta informacijos sklaidos – tiek viešojoje erdvėje, tiek pačiose mokyklose.
Maksimalistė, nebijanti iššūkių
Mergina pripažino, kad ir pats jaunimas kartais per mažai rodo iniciatyvos – juk savarankiškai domėtis niekas nedraudžia. Galiausiai visada galima nueiti ir paklausti, nes suaugusieji kartais, įsisukę į savo darbų verpetą, apie jaunus žmones ir jų poreikius tiesiog pamiršta pagalvoti.
„Bet būna ir tinginukų – svarstoma, kad geriau tegul kažkas kitas daro, tik ne aš. Yra ir tokių, kurie tiesiog nedrįsta pasisakyti, pritrūksta drąsos“, – pripažino Toma.
Mergina sako, kad neigiamų komentarų dažniausiai negirdi, tačiau pasiūlymą mažiau stengtis – esą gerai ir taip, kaip yra – yra tekę išgirsti. Toks požiūris jai nepriimtinas. Toma prisipažįsta esanti maksimalistė, todėl organizuoti renginį bet kaip – ne jos charakteriui.
Tomai dabar 18 metų. Netrukus ji baigs mokyklą, rinksis studijas, galvos apie karjerą. Kam perduos estafetę, kad geros iniciatyvos ir veiklos nesustotų?
„Biržuose yra aktyvaus ir iniciatyvaus jaunimo. Tačiau vis labiau pastebiu, kad jauni žmonės tampa uždaresni, bendrauja tik siauruose bendraminčių ratuose – visai kaip suaugusieji. Jaunimas nebenori „lipti“ iš komforto zonos, nes tai sukelia diskomfortą, o nepatogiai jaustis niekam nesinori“, – pastebėjo Toma.
Ne viskas matuojama pinigais
Merginos nuomone, šiandieninis pasaulis yra labai sumaterialėjęs, todėl vis mažiau atsiranda norinčių ką nors veikti savanoriškais pagrindais. Pasak jos, esame įpratę už bet kokį darbą gauti atlygį, todėl be jo retas kuris ryžtasi imtis iniciatyvos. Ypač jaunimas.
Toma atvirai prisipažino, kad iš pradžių ir ji pati turėjo scenos baimę, tačiau ją įveikti padėjo užsispyrimas. Pasak biržietės, baisiausia į sceną lipti pirmą ir antrą kartą, o vėliau baimė po truputį dingsta.
„Didžiausias atlygis man – matyti žmonių šypsenas, gerą nuotaiką ir girdėti plojimus. Tai reiškia, kad viskas pavyko. Tiesa, nežinau, kaip bus po dešimties metų. Gal ir man nebesinorės savanoriauti“, – pajuokavo Toma.
Ji pripažįsta, kad visos patirtys yra naudingos ir kada nors gyvenime pravers. Viešas kalbėjimas, buvimas scenoje, gebėjimas užmegzti ryšį ir bendrauti, merginos nuomone, pravers ne tik studijų metu, bet ir darbo pokalbiuose ar organizuojant įvairias veiklas.
Pasak Tomos, daugelis šiandien susiduria su bendravimo problemomis, nes įpratę daugiau laiko praleisti telefonuose – susirašinėti žinutėmis, o gyvai bendrauti darosi vis sunkiau.
„Labai daug dalykų išmoksti organizuodamas renginius ir įgyvendindamas įvairias iniciatyvas. Esu prie to taip pripratusi, kad man kartais net sunku suprasti kitaip galvojančius ar besielgiančius žmones“, – atviravo Toma.
Svarbu save apsupti gerais žmonėmis
„Manau, kad aplinkiniai tikrai daro nemenką įtaką mūsų gyvenimui. Kadangi turiu daug veiklų, kartais dingstu iš socialinių tinklų. Taip natūraliai atsirinkau ir savo žmonių ratą – tuos, kurie mane supranta. Pastebėjau, kad svarbiausia man yra kokybė, o ne kiekybė. Draugų ratas daro didelę įtaką ne tik siekiamiems rezultatams, bet ir psichologinei sveikatai“, – patikino Toma.
Jos nuomone, jei žmogų supa apatiški, tingūs, abejingi žmonės, labai lengva ir pačiam tokiu tapti. Tačiau jei draugų rate yra aktyvūs, veiklūs ir kūrybingi žmonės, tuomet ir pats tarsi pasitempi.
Merginai labai įstrigo vienoje knygoje skaitytas patarimas – apsupti save gerais žmonėmis, nes tai padeda pačiam tapti geresniam. Jei apsupsi save žmonėmis, kurie tempia žemyn, ilgainiui pats pradėsi krypti ta pačia linkme.
„Žmogus iš prigimties nėra toks stiprus, kad galėtų visiškai atsilaikyti aplinkos įtakai“, – įsitikinusi Toma. Ji pritaria senai liaudies išminčiai: pasakyk, kas tavo draugai, ir pasakysiu, kas tu esi.
Didžiausia atrama ir parama – šeima
Biržietė teigė nepažįstanti nė vieno žmogaus, kuris būtų visiškai kitoks nei jį supanti aplinka ir žmonės. Ypač tai pasakytina apie jauną amžių – nuo ankstyvos paauglystės iki pilnametystės. Toma supranta bendraamžių baimes – likti vieniems, būti atstumtiems ar nepritapti. Pasak jos, būtent tai dažnai tampa priežastimi nekeisti savo gyvenimo būdo.
Tačiau, Tomos nuomone, nereikia bijoti išsiskirti ir būti savimi. Ji prisipažino, kad kartais kūrybines idėjas jai net lengviau įgyvendinti vienai – galvoje susidėlioja scenarijų, kaip viskas turėtų vykti ir atrodyti.
„Bet aš džiaugiuosi, kad nesu viena. Pavyzdžiui, Biržų technologijų ir verslo mokymo centre yra puiki komanda, su kuria diskutuojame, tariamės ir kuriame planus“, – pasidžiaugė Toma.
Paklausta, ar turi idealą – žmogų, kuriuo norėtų sekti ir laikyti autoritetu, Toma nė nedvejodama atsakė, kad tai jos šeima. Mergina patikino, jog geriausias pavyzdys jai yra mama ir krikšto tėčio šeima. Jie išmokė, kad gyvenime svarbu ne tik turėti tikslų, bet ir drąsiai jų siekti.
„Iš savo šeimos išmokau, kad sėkmės turi siekti pats – niekas savaime nevyksta. Kadangi mano šeima man yra autoritetas, niekada nejaučiau poreikio idealų ieškoti kažkur kitur. Ir jei man kas nors kada nors pasakys, kad esu panaši į savo mamytę, tai bus didžiausias komplimentas“, – didžiuodamasi sakė Toma.
Dėkojame Tomai už pokalbį ir linkime pasiekti užsibrėžtų tikslų. Artimiausias renginys, kuriame bus galima išvysti aktyvią biržietę, – Biržų rajono savivaldybės renginys „Jaunimo apdovanojimai 2025“. Prie jo organizavimo prisidėjo ir pati Toma, o šiemet jai patikėta šį renginį vesti.
I. Butkevičiūtės nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.
