Žodis ar postas?
Dabar sukilo žiniasklaidos atstovai. Pirmiausia LRT… Jie kovoja už savo darbo vietas ir ne tik. Kaip galima kovoti už savo darbo vietą ir laisvą žodį? Galima mitinguoti, galima protestuoti… LRT surengta akcija nuvilnijo per visą Lietuvą, nes jie turi daug darbuotojų, daug bendradarbių, bendraautorių, daug žiūrovų, daug politikų – palaikančių ir nepalaikančių…
Žmonės irgi turi savo nuomonę arba abejones – kas šioje situacijoje teisesnis? Klausimų daugiau nei atsakymų, bet taip ir turi būti, nes ne viską žinome, ne viską suprantame – daug povandeninių srovių teka, su daug brangių projektų tai susiję. Taip, pinigai ne paskutinėje vietoje. Jeigu nebūtų paliestas LRT finansavimo klausimas, jeigu nebūtų pajudintas vadovės postas, kažin ar šiandien kalbėtume apie LRT ir laisvą žodį. Nebūtų kilusių mitingų. Nors… kartais laisvas žodis ir politika eina labai greta vienas kito.
Žinoma, gerai, kad žmonės renkasi, kad reiškia savo nuomonę. Dar geriau, kad nuomonių įvairovė būtų didesnė. Kovoti už darbo vietą – visada pateisinama, nes iš kažko reikia gyventi. Tik kokia to kaina – jau kitas klausimas.
Tvirčiausias užnugaris – žmonės
Panašioje situacijoje galime atsidurti kiekvienas. Man teko tai patirti – rajono laikraštį, kuriame dirbau, užvaldė verslininkai, ir mums, žurnalistams, buvo aišku: jų tikslas – turėti palankų ruporą. Ir žinote, kaip pasielgė visas redakcijos kolektyvas? Išėjome iš darbo. Visi iki vieno. Vieningai. Tokia buvo mūsų protesto forma – pasitraukti ir išsaugoti laisvą žodį, nepriklausomą žurnalistiką. Tada garsiai sakėme: mūsų nenupirks. Ir šiandien pasikartosiu – niekas nenupirko ir nenupirks. Prenumeratoriai, tuomet netekę laikraščio, mūsų klausė, kodėl nesteigiame kito… Ilgokai abejojome, kol mus įkalbėjo, ir sukūrėme kitą laikraštį. Kol įsivažiavome, kol sugrįžo prenumeratoriai, dirbome nemokamai.
Ar jūs išdrįstumėte mesti darbą ir likti be pajamų vardan žodžio laisvės? Žmonės mus palaikė, prenumeravo, todėl atsigavome… Bet prasidėjo teismų maratonas – verslininkai apkaltino mus, žurnalistus, specialiai išėjus iš darbo, norint jiems pakenkti… Pasirodo, laisvoje Lietuvoje negalima išeiti iš darbo dėl tvirtų savo vertybių… Teismai truko ilgai, kelerius metus.
Laisvė pasirinkti
Nors garsiai rėkėme apie situaciją, apie žodžio laisvę, bet niekas mūsų nesiklausė, niekas negirdėjo ir niekam dėl mūsų galvos neskaudėjo… Likome vieni toje kovoje už žodžio laisvę, už pasirinkimo laisvę. Niekas nestojo mūsų pusėn – tik gerbiami ir mylimi kolegos žurnalistai Vidas Mačiulis ir Dainius Radzevičius. Jie ėjo kartu į teismo posėdžius ir kraipė galvas – kaip gali būti trypiamos vertybės ir laisvas žodis.
Po tokių išbandymų žmogus dar labiau sutvirtėja, juk ne veltui sakoma, kad sunkumai užgrūdina… Taip susiklostė gyvenimas, kad pradėjau dirbti „Biržiečių žodyje“ ir nė vieną akimirką jame nelikčiau, jeigu laisvą žodį būtų bandoma kaip nors pažaboti ar apriboti. Tą patį pasakytų ir mano kolegės. Todėl, jeigu tikite tikromis vertybėmis, jeigu palaikote tikrai laisvą žodį, skaitykite mus – laisvas žodis praranda prasmę, jeigu žmonės neskaito, jeigu neprenumeruoja… Norint skleisti laisvą žodį, neužtenka mitinguoti – reikia jausti palaikymą.
Kažkam reikia dirbti
Kodėl nebuvome mitinge? – klausia mūsų. Nes su mumis niekas ir nesitarė, neklausė mūsų nuomonės. Mes dirbome – skubėjome į susitikimus, aiškinomės mokykloje kylančius smurto atvejus, žinoma, stebėdami, o kartais ir stebėdamiesi LRT darbuotojų ir LRT tarybos viešais kivirčais. Palaikome kolegas – išsiaiškinti reikia…
Ne mažiau svarbu visuomenei žinoti apie visuomeninio transliuotojo veiklą – kaip vyksta darbas ir kokius pastebėjimus išsakė auditoriai.
Valstybės milijonai
Gal sutapo, bet tik po LRT audito ir nuvilnijo nepasitenkinimo banga. Pasisakymų būta įvairiausių, o dauguma komentatorių, akivaizdu, audito ataskaitos nė neskaitė. Žvilgtelėkime į skaičius. LRT vadovų algos solidžios – pernai vidutiniškai sudarė 8,13 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Tačiau ir kolektyvas nemažas – vadovaujama 661 darbuotojui ir dar sudaryta beveik 2000 autorinių sutarčių.
LRT pernai iš valstybės biudžeto gavo 72,9 mln. eurų, nors 2021 metais finansavimas buvo kuklesnis – 53,2 mln. eurų. Kaip rodo auditas, neatitikimų teisės aktų reikalavimams nustatyta visose 12-oje (iš 12 vertintų) programų – jų sukūrimo, gaminimo pirkimų, kurių vertė 20,9 mln. eurų. Kažkodėl laimėtojais tapo tie, kurie net neatitiko pirkimo sąlygų, nepagrįstai atmesti tiekėjų pasiūlymai po ekspertų vertinimo, sutarties sąlygų įvykdymas nebuvo užtikrintas…
Auksas brangiai kainuoja
Dar… Net 89 proc. (516 iš 578) programų, jų sukūrimo pirkimų, kurių finansinė vertė 12,74 mln. eurų, arba 53 proc. visų pirkimų sumos, vykdyta neskelbiamos apklausos būdu – kreipiantis į konkretų tiekėją. Kadangi tokiu būdu nebuvo konkurencijos, galėjo didėti įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kaina. Netaupė valstybės pinigų?
Dabar – kas ir kiek kainuoja. Audito metu atrinktos LRT ilgametės transliuojamos laidos, nes norėta įvertinti, kiek jos pabrango. Didžiausias sutarčių verčių augimas fiksuotas už kelionių laidą „Tai kur toliau“ (57 proc.), vedėjas Martynas Starkus – ši laida 2021–2022 metų sezoną buvo perkama už 94 950 eurų, o šį sezoną jau – 150 620 eurų. O pažintinė–pramoginė laida vaikams „Gustavo enciklopedija“ (53 proc.), kūrėjas Audrius Rakauskas, kainavusi 75 620 eurų, pabrango iki 115 500 eurų.
Dabar apie brangesnius kūrėjus. LRT už populiarią laidą „Auksinis protas“, kurios vedėjai – garsios asmenybės Arūnas Valinskas ir Andrius Tapinas, sumokėjo 448 500 eurų per metus. Bet čia suprantama – juk kalbama apie auksą… Intelektinė laida „Kas ir kodėl“, vedėjas Darius Jurgelevičius, atsiėjo 705 705 eurus per metus. Tautinės kultūros laida „Duokim garo“ su vedėjais Loreta Sungailiene ir operos solistu Liudu Mikalausku LRT kainavo 399 000 eurų. Gardžių patiekalų laida „Beatos virtuvė“ su Beata Nicholson – 239 050 eurų. Vedėjas Orijus Gasanovas į keliones su laida „(Ne)emigrantai“ leidžiasi už 173 530 eurų. Rimtų pokalbių laida „Lietuva kalba“, kurios vedėja Rasa Tapinienė, kainavo 331 275 eurus, o aktualijų laida „Svarbi valanda“, kurią veda Rasa Tapinienė ir Guoda Pečiulytė, – 406 380 eurų. Už laidą „Labas rytas“ – 604 224 eurai. Šios sumos – už visos komandos darbą visus metus.
Penkerių metų kadencija
Beje, LRT savo teritorijoje yra įrengusi aštuonias elektromobilių įkrovimo stoteles, kuriomis naudojasi vienas tarnybinis automobilis ir 39 darbuotojai, įkraudami savo asmeninius elektromobilius. Per metus suvartota elektros už 3 819 eurų. VMI išaiškinimu, tokia LRT darbuotojų gauta nauda, kai jie nemokamai įkrauna savo asmeninius elektromobilius darbdavio sąskaita, laikytina pajamomis, gautomis natūra, kurios turi būti apmokestinamos… Na, bet nedideli čia pinigai. Dar daug galima rašyti apie audito išvadas…
Kaip ir apie mitingus, į kuriuos renkasi tie patys ir nebūtinai kultūringai besielgiantys piliečiai. Už žodžio laisvę kovota ir 1991-aisiais. Tada jaunimas šėlo iki paryčių, o tuometinis premjeras Gediminas Vagnorius susirinkusiems teigė taip pat pasisakantis prieš žodžio diktatūrą ir už žodžio laisvę… Kaip ir dabartinė valdžia. LRT finansavimo klausimas taip pat buvo svarstomas ir aptarinėjamas ne vieną kartą. LRT vadovo kėdė drebėjo ne kartą – ypač 2023-ųjų pavasarį… Ne iš pirmo karto pavyko surinkti reikiamą balsų skaičių… Taip ta pati LRT vadovė ir liko nuo 2018-ųjų balandžio. Beje, LRT generalinis direktorius yra renkamas penkeriems metams.
Žmonės turi savo nuomonę
Apie statybas… Pasirodo, LRT jas pradėjo planuoti nuo 2021-ųjų. Iki šių metų patirtos išlaidos pastato statybos projektui sudaro 402,2 tūkst. eurų. Tačiau naujo pastato statybos taip ir neprasidėjo, nes Viešųjų pirkimų tarnyba 2021 metų lapkritį įpareigojo sustabdyti viešojo pirkimo procedūras – pirminis architektūrinis projektas neatitiko pirkimo sąlygų nuostatų, dėl to konkurso rezultatai buvo apskųsti ir nagrinėti teismuose. Preliminari LRT naujojo pastato statybos projekto kaina išaugo beveik dvigubai (2019 m. – 47,5 mln. eurų, o 2025 m. – 84 mln. eurų).
Ar išliks laisvas žodis? – ne nuo auditorių priklauso, ne nuo mitingų organizatorių, greičiau nuo tų žmonių, kurie patys turi galvas ant pečių ir turi savo nuomonę, kurios nebijo pasakyti. Labiausiai nesinorėtų, kad laisvas žodis būtų siejamas su partijomis – visomis, kokios jos bebūtų. Laisvas žodis ir politika – nesuderinami, nors realybėje matome pavyzdžių visiškai kitokių…
Vertybės
Gal sutapimas, bet mitinguose ir jų scenose galima matyti tuos pačius veidus. Koks kitas mitingas? Verta mitinguoti, jeigu nuo to žmogui bus geriau gyventi, jeigu nebus žlugdomi verslai naujais mokesčiais… Juk darbas – didžiausia vertybė, kuri ne tik leidžia pragyventi, bet ir tobulėti, jaustis reikalingu, auginti vaikus, išleisti juos į gyvenimą, mokesčius mokėti…
Bet grįžkime prie pradinio taško – palaikykime vieni kitus laisvai ir drąsiai reiškiančius savo nuomonę, skleidžiančius laisvą žodį. Svarbiausia – skaitykite „Biržiečių žodyje“ laisvą žodį. Sakau – iki susimatymo šiame skubančiame, tačiau labai įdomiame pasaulyje.
