Testas skaitytojams

Svei­ki, bran­gūs ma­no opu­sų mag­nu­sų skai­ty­to­jai. Tie­są sa­kant, jūs vi­sai ne­bran­gūs, ir tai la­bai ge­rai. Bran­giais va­din­ti la­biau tin­ka kai ku­riuos, sa­ky­kim, gim­ta­die­nio šven­tės sve­čius. Tu­riu ome­ny atei­nan­čius be vo­ke­lių ar­ba su pus­tuš­čiais. O juk vis­kas taip brangs­ta, taip brangs­ta...

Bet kaip ta­da man į jus kreip­tis? Svei­ki, ger­bia­mie­ji? Tik kad aš jū­sų vi­sų ne­pa­žįs­tu, tai yra pa­žįs­tu ne vi­sus. Da­liai šį epi­te­tą ski­riu, taip sa­kant, avan­su. Kad ne­kil­tų ne­su­sip­ra­ti­mų, paaiš­ki­nu: kal­bu ne apie Da­lią, o apie da­lį (jū­sų). Ti­kiuo­si, ne­su­py­kot pa­va­din­ti ne­bran­giais, bet ger­bia­mais?

Šį kar­tą siū­lau jums tes­tą. Už­duo­siu ke­le­tą klau­si­mų, į ku­riuos at­sa­ky­sit „taip” ar­ba „ne” (ga­li­ma ir min­ty­se), o aš jums skir­siu kaž­kiek ba­lų (nuo 0 iki 5). Su­tar­ta?

Jei da­bar at­sa­kėt „ne”, gau­nat 5b, jei „taip” – 0b (nu­lį b), nes mes vi­sai ne­si­ta­rėm. Bet, ka­dan­gi ši­tas klau­si­mas ne iš tes­to, jū­sų gau­tus ba­lus, 5 ir 0, anu­liuo­ju. Ti­kiuo­si, ne­su­py­kot?

Ką gi, pra­de­dam tes­tą. Pers­pė­ju: klau­si­mai neap­gal­vo­ti, nie­kie­no neap­ro­buo­ti, ta­čiau jei­gu neat­sa­ki­nė­sit, gau­sit iš vi­so vos ke­lis, dau­gių dau­giau­sia ke­lio­li­ka ba­lų.

1) Ar jūs jau pa­spau­dėt „pa­tin­ka”, „la­bai pa­tin­ka” ar­ba „cha cha”? Jei ne – jums 5b, jei taip – 2b (už są­ži­nin­gu­mą).

2) Ar su­tin­kat su ma­nim, kad ši­tas tes­tas — ne­są­mo­nė? Jei taip – 5b… ne, ge­riau 4b (nes įta­riu pa­tai­kau­jant), jei ne — įta­riu dar la­biau pa­tai­kau­jant, to­dėl tik 1b (iš gai­les­čio).

3) Ar ža­dat, bai­gę tes­tą, pa­spaust „pa­tin­ka”, „la­bai pa­tin­ka” ar­ba „cha cha”? Jei taip – 5b, jei ne – 0b, ir ga­lit dau­giau ne­bes­kai­tyt, o už­siimt pra­smin­ges­niu dar­bu. Vis tiek aš jū­sų su­kont­ro­liuot ne­ga­liu.

4) Ko­dėl jūs te­bes­kai­tot ši­tuos kvai­lus klau­si­mus? Jei at­sa­kėt „taip” ar­ba „ne”, skai­ty­kit klau­si­mą iš nau­jo, kol pa­ste­bė­sit, kad jis su­for­mu­luo­tas ne­tin­ka­mai.Tuo­met gau­sit 5b už įžval­gu­mą. Ne­pas­te­bė­sit — kal­tin­kit sa­ve.

5) Ar at­li­kę tes­tą ti­ki­tės ko­kio nors ap­čiuo­pia­mo ar neap­čiuo­pia­mo lai­mė­ji­mo? Jei taip – 5b už op­ti­miz­mą, jei ne – taip pat 5b, bet šiuo at­ve­ju už blai­vų sa­vo ga­li­my­bių įver­ti­ni­mą.

Štai ir vi­sas tes­tas. Da­bar ga­lit su­su­muot ba­lus. Jei ne­su­py­kot, kad ne­pa­tei­si­nau jū­sų lū­kes­čių, ga­lit sau pri­dėt dar 5b. Jei ma­not, kad iki pa­gei­dau­ja­mos su­mos kaž­kiek trūks­ta, pri­dė­kit ly­giai tiek, kiek trūks­ta. Neat­sa­ki­nė­ju­siems, kaip sa­kiau, ski­riu pa­si­rink­ti­nai nuo ke­lių iki ke­lio­li­kos ba­lų.

Su­su­ma­vot, pri­dė­jot, pa­si­gro­žė­jot? O kas, pa­klau­sit, iš to? Ogi nie­ko. Juk, pri­pa­žin­kit, aš nie­ko ir ne­ža­dė­jau. Tie­sa, vie­ną iš­va­dą vis dėl­to pa­da­riau, bet tik apie sa­ve, o bū­tent: man ma­lo­nu pils­tyt iš tuš­čio į kiau­rą. Ti­kiuo­si, bran­gie­ji… oi, at­si­pra­šau, ger­bia­mie­ji, kad dėl to ant ma­nęs ne­su­py­kot ir gal…na… hm… Iš anks­to nuo­lan­kiai dė­koj.