Naujausios
Vyriausiąjį prokurorą džiugina darbo rezultatai
Šiandien minima Lietuvos prokuratūros atkūrimo 20-ies metų sukaktis. Per du dešimtmečius keitėsi bylos, keitėsi prie jų dirbantys žmonės, prokurorų neaplenkė ir krizės metais šalyje išaugęs nusikalstamumas.
„Šiaulių krašto“ pokalbis su Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru Anatolijumi MIRNYJ.
— Minint jubiliejų, gal apibūdintumėte, kaip keitėsi prokuratūra?
— Prieš 20 metų prokuratūrai pirmai iš teisėsaugos struktūrų teko apsispręsti kokį kelią pasirinkti: eiti buvusios prokuratūros keliu ar stoti į nežinomą Lietuvos atkurtos prokuratūros kelią.
Tuo laiku vadovavau Šiaulių miesto prokuratūrai. Matėme, kad gyvenimas aplenkė įstatyminę bazę. Kodeksuose atsirado nemažai spragų, trūkumų ir neatitikimų, netikslumų. Supratome, kad jeigu vadovausime jausmais, o ne įstatymais, bus anarchija ir chaosas.
1990 metais buvo priimtas LR prokuratūros įstatymas. Naujieji Baudžiamasis ir Baudžiamojo proceso kodeksai pasiekė dar vėliau. 1995 metais buvo sukurtos penkios apygardų prokuratūros. Nuo tų metų dirbu Šiaulių apygardos prokuratūros vadovu, todėl man teko organizuoti visiškai naujos teisinės struktūros darbą, komplektuoti kolektyvą. Šiandien galiu pasakyti: didžiuojuosi prokurorais, kurie dirba prokuratūroje, taip pat tais, kurie išėję iš mūsų kolektyvo, sėkmingai dirba LR Generalinėje prokuratūroje, teismuose, advokatūrose.
— Pastarųjų metų šalies statistika, kalbant apie nusikalstamumą, neguodžianti. Kokia padėtis Šiaulių apygardoje?
— Ne tik prokurorai, o ir visi teisėsaugininkai su nerimu laukė, kokias pasekmes paliks sunkėjanti ekonominė padėtis. Neabejojome, kad tam tikrų kategorijos nusikaltimų, tokių kaip finansinių— ekonominių, skaičius augs. Pasitvirtino ir spėjimas, jog šoktels žaibiškų vagysčių skaičius.
Vis dėlto, vertinant rezultatus, jie nėra prasti — nusikalstamumas Šiaulių apygardoje pernai išaugo beveik apie dešimt procentų, ir šis augimas beveik toks pat kaip ir visoje šalyje. Beje, 2009 metais pagerėjo nusikalstamų veikų išaiškinamumo rezultatai.
— Kaip pernai sekėsi darbuotis Šiaulių apygardos ir teritorinių prokuratūrų prokurorams?
— Šiaulių apygardos prokuratūra ir jai pavaldžios prokuratūros atskleidė beveik visus visuomenės susidomėjimą sukėlusius nusikaltimus. Šiaulių mieste bei Akmenės rajone išaiškinti trys labai sunkūs nusikaltimai, kurių metu nužudyti šeimos nariai bei vienas mažametis berniukas. Teismui perduota didelės apimties buvusios Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkės baudžiamoji byla dėl neteisėtai įgytų žemės sklypų, kurių bendra vertė siekia daugiau nei milijoną litų.
Šiaulių apygardos prokuratūros pernai baigė ir teismams perdavė 2261 ikiteisminius tyrimus, teismuose išnagrinėta apie du tūkstančius baudžiamųjų bylų.
Kaip minėjau, pernai išaugo ekonominių-finansinių nusikaltimų skaičius. Vien vadinamųjų sukčiavimo motinystės pašalpomis bylų pradėta apie šimtą, ir penkios iš jų jau pasiekė teismą.
— Dabar akcentuojamas viešojo intereso gynimas. Kokį darbą šioje srityje atlieka prokurorai?
— Viešasis interesas — labai plati sąvoka, kuris apima ne tik valstybės, bet ir visos visuomenės interesus ir prokuratūra privalo juos ginti. Tai apima valstybės ir visuomenės turtinius ir neturtinius interesus, socialiai saugomų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą bei kitus atvejus, kai nustatoma, kad gali būti pažeistas viešasis interesas.
Šiaulių apygardos prokuratūroje praėjusiais metais buvo įkurtas specialus Civilinių bylų skyrius, kuris užsiima viešojo intereso gynimu.
2009 metais prokurorai teismui pateikė ieškinių, kurių bendra reikalavimų suma siekia keturis milijonus litų pavertus pinigine išraiška.
Šiaulių prokurorai, nustatę pažeistą viešąjį interesą, stojo jo ginti dėl apskrities viršininko administracijos sprendimų grąžinti žemės sklypus planuojamoje Daušiškių kapinių teritorijoje, dėl Šiaulių miesto savivaldybės organizuoto konkurso Zoknių teritorijoje esančių negyvenamųjų pastatų išnuomojimo konkurso panaikinimo ir t.t.
— Dėl ko žmonės kreipiasi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo?
— Aktualiausia problema žmonėms — žemės nuosavybės atkūrimas. Šios kategorijos ieškiniai dažniausiai pasiekia teismą. Vadovaujantis atliktais tyrimais galima daryti išvadą, kad, atkuriant nuosavybę, atsakingos institucijos nesilaikydavo teisės aktų reikalavimų, todėl viešąjį interesą ginusių prokurorų ieškiniai yra patenkinami.
Apie 75 procentus visų galimų viešojo intereso pažeidimų tyrimų baigiasi prokurorų surašytais ieškiniais teismui, siekiant apginti valstybės ir visuomenės narių pažeistas teises. Tai yra trimis atvejais iš keturių prokurorai nustato, kad buvo pažeistas viešasis interesas.
— Situacija nerami ne tik kriminaliniame pasaulyje, ne itin palankiai pavieniai piketuotojai vertina ir prokuratūros darbą. Plakatuose užsimenama ir apie jus, vyriausiąjį prokurorą.
— Nemanau, kad nacionalsocialistinių pažiūrų grupelę žmonių domina prokuratūra ir jos darbai. Tai jų politinio kapitalo paieška. Juk šiandien apygardoje nėra neatskleistų rezonansinių nusikaltimų, o prokuratūrų darbo rezultatai 2009-aisiais — vieni geriausių šalyje.
Vartau 1996 metų laikraštį, kuriame interviu su 23-ejų Mindaugu Murza — Lietuvių nacionalistų socialinės vienybės sąjungos vadovu. Jo nuomone, privilegijos mūsų šalyje turi būti sudaromos tik vienos tautybės žmonėms, o kitataučiai turi užimti „savo“ vietą M. Murzos sąraše. Todėl ir plakatas, maždaug prieš mėnesį iškeltas prie prokuratūros, kuriame parašyta “Mirnyj uidy mirno“ manęs nežeidžia.
Esu ukrainietis, bet gimiau ir augau Lietuvoje, esu šios šalies pilietis. Čia gyvena mano vaikai, palaidoti tėvai. Nuo 1974 metų dirbu šalies prokuratūros sistemoje — nuo stažuotojo iki Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pareigų. Gyvenimą atidaviau prokuratūrai ir į užtarnautą poilsį galiu išeiti aukštai pakelta galva.
SITUACIJA: Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Anatolijus Mirnyj sakė, kad nors kriminogeninė situacija Šiaulių apygardoje ir suprastėjo, ji tebėra valdoma — pagerėjo nusikaltimų išaiškinamumas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.