Tytuvėnų vienuolyną gelbės draudimas ir ministerija

Tytuvėnų vienuolyną gelbės draudimas ir ministerija

Tytuvėnų vienuolyną gelbės draudimas ir ministerija

Vakar Tytuvėnuose toliau tartasi, kaip gelbėti sudegusį vienuolyną. Draudimo kompanija pažadėjo operatyviai kompensuoti gaisro nuostuolius. Kultūros ministerijos atstovai suabejojo Piligrimų centro direktoriaus kompetencija.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Sienos apdraustos, freskos ne

Kelmės rajono savivaldybėje įvyko draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ atstovų ir rajono vadovų. Šioje bendrovėje pernai, gruodžio 3 – iąją 10,5 milijono litų buvo apdraustas vienuolyno pastatas.

Bendrovės atstovai nusprendė nelaukdami gaisro priežasčių tyrimo išvadų skirti lėšų kuo skubesniam vienuolyno atstatymui.

Bendrovė pasamdė nepriklausomus ekspertus, kurie nustatys gaisro metu padarytą žalą.

Draudikai rezervavo tris milijonus litų. Tačiau tai nereiškia, jog būtent tokia ir tebus atstatymui reikalinga suma.

Tačiau sugadintų meno vertybių restauravimo darbasi nebus finansuojami.

Nupirkti projektavimo darbai, bet nėra ekspertizės

Tuo pat metu, kai rajono vadovai kalbėjosi su draudikais, Tytuvėnų piligrimų centro direktorius Pranas Jurkaitis ir kiti savivaldybės atstovai surengė viešųjų pirkimų konkursą projektuoti naują vienuolyno stogą. Projektuotojams darbą pavesta atlikti per 30 dienų.

Tačiau po valandos į Tytuvėnus atvykę Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė ir Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis nepagyrė kelmiškių už tokį operatyvumą.

Pasirodo dar nepasamdyti ekspertai, kurie nustatytų gaisro padarytą žalą. Ekspertai gali sugaišti visą mėnesį. Tuomet projektuotojai neparengs projekto dėl užsakovų kaltės.

Ekspertizė reikalinga ir Kultūros ministerijai, nes teks prašyti lėšų vienuolyno atstatymui.

Nesulaukta vyskupo

Minieterijos atstovai reikalavo sudegusio muziejaus inventoriaus sąrašo. Tačiau Piligrimų centro direktorius Pranas Jurkaitis tokio sąrašo nepateikė.

Muziejininkė Rūta Krencienė aiškino, jog daugelis vertybių buvo skolintos. Jos gautos pagal bažnyčių, iš kurių buvo paimtos, perdavimo aktus.

„Ar inventoriaus tikrai buvo tiek, kiek užfiksuota aktais? O gal daugiau? Kaip užkirsti kelią spekuliacijoms, kai įvyksta tokia nelaimė? Kodėl bažnytinio paveldo vertybės iš bažnyčių į Tytuvėnus vežtos be Kultūros paveldo departamento leidimo?“ – klausė Kultūros ministerijos atstovai.

Tačiau tiesaus atsakymo neišgirdo, nes susitikime nepasirodė nei vyskupas, nei Vyskupijos atstovas. Tris valandas diskutuota ir laukta.

P. Jurkaitis tikino, jog vyskupas jau važiuoja. Tačiau iki keturioliktos valandos taip ir nepavyko sulaukti. Pranešta, jog vyskupas iš viso neatvyks.

Vėliau paaiškėjo, jog vyskupas į Tytuvėnus atvyko tuomet, kai jau nebuvo žiniasklaidos atstovų.

Suabejota direktoriaus kompetencija

I.Grigaitienė paklausė, koks Tytuvėnų piligrimų centro direktoriaus pareigas laikinai einančio P. Jurkaičio išsilavinimas. Agronomas. Ar gali tokio išsilavinimo žmogus išmanyti apie kultūros vertybes ir jų apsaugą? Ar kompetentingas priimti sprendimus?

Esą tuoj po gaisro buvo padaryta klaidų. Bažnyčios ir vienuolyno patalpos per daug džiovintos ir šildytos. Pradėjo tirpti ant stogo buvęs ledas. Vanduo vėl bėgo per sienas. Kai įšalas atsileis nuo sienų gali nukristi tinkas su visomis freskomis.

Patarta konsultuotis su ekspertais. Be to, reikia paskirti žmogų, kuris priims operatyvius sprendimus. Kiekvienas sprendimas turi būti protokoluojamas. Ekspertų rekomendacijos taip pat turi būti pateikiamos raštu.

Paveldosaugininkų teigimu, draudimas turėtų dengti ir su laikinąja objekto apsauga susijusias išlaidas.

Kultūros ministerijos atstovai išreiškė rūpestį ir dėl bažnyčios būklės. Jos stoge skylės. Konstrukcijos po skardiniu stogu pažeistos. Jei ekspertai nuspręs, kad bažnyčios būklė avarinė, joje negalės vykti pamaldos.

Surasta virtuvėlė ir valgykla

Paveldosaugininkams dviprasmiškų minčių sukėlė ir vienuolyno patalpose įrengta virtuvėlė, šalia jos salė, kurioje valgoma.

P. Jurkaitis tvirtina, kad virtuvėlė negalėjo turėti jokios įtakos gaisrui, nes paskutinį kartą maistas čia gamintas prieš Kūčias. Tuomet Kūčių vakarienei sukviesta trisdešimt miestelio žmonių.

Produktai būdavo perkami parduotuvėje. Piligrimų centro direktorius tvirtina pats atveždavęs bulvių ir daržovių, klebonas valgyklėlę sušelpdavęs lašiniais.

Pasak P. Jurkaičio, valgyklėlę įkurti nusprendę visi įstaigos dalininkai.

DRAUDIMAS: Kelmės rajono savivaldybės vadovų, Tytuvėnų klebono ir „Gjensidige Baltic“ draudimo bendrovės atstovų pokalbis. Draudikai sutinka mokėti už sudegusio vienuolyno stogo, sienų, lubų atstatymą.

PASITEISINIMAI: Tytuvėnų piligrimų centro direktorius Pranui Jurkaičiui (stalo gale) teko teisintis dėl to, kad neturi muziejaus inventoriaus sąrašo.

VALGYKLĖLĖ: Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis apsilankė Tytuvėnų vienuolyne įkurtoje valgyklėlėje.

DARBAI: Po gaisro valomas ir apšiltinamas bei uždengiamas Tytuvėnų vienuolyno stogas.

Autorės nuotr.