Naujausios
Plėšikai braunasi į senukų namus
Pablogėjus gyvenimui suaktyvėjo vagys, sukčiai ir plėšikai, kurie savo taikiniu dažniausiai renkasi senus žmones.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pavogė stogui taupytus pinigus
Praėjusį penktadienį, apie vidurdienį, kelmiškis Antanas darbavosi garaže. Namo duris paliko nerakintas. Pradėjęs loti šunelis įtariai žiūrėjo į namų duris. Į trobą nuėjęs Antanas koridoriuje pamatė į virtuvės duris beldžiančias dvi moteris.
Sakė ieškančios šeimininkės. Norinčios pasiūlyti prekių. „Šeimininkės nėra. Ir niekas nieko iš jūsų nepirks,“ — pareiškė Antanas. Tačiau viena moterų, Antano akimis, panaši į čigonę pasiskundė sveikata, paprašė vandens.
„ Pradėjusi ragauti vandenį čigonė maivėsi. Supratau, kad nelabai nori gerti, — pasakojo Antanas. — Sakė, kad jai reikia šilto vandens. Prašė užvirinti arbatos. Kol ji kokį dešimt minučių “slabnėjo“, o aš su ja buvau virtuvėje, kita moteris, matyt, darbavosi po kambarius. Kai jos išėjo, man kažkas lyg adata dūrė į širdį. Stumte stūmė pažiūrėti, ar yra pinigai. Neradau. Stogo keitimui iš pensijos buvau susitaupęs 3600 litų. Galvojau, kad mane paralyžiuos. Jau galvojau ir apie virvikę. Bet permąsčiau, kad gyvybė brangesnė už pinigus. Kai atvažiavo policija, sakiau: “Mane nušaukit. Aš netikęs gyvenimui žmogus.“ Dabar vaikštau kaip permuštas. Sarmata ir žmogui pasakyti.“
Prakeiktas patiklumas
Nuo sukčių ir vagių Antanas nukenčia jau antrą kartą. Prieš porą metų prarado apie aštuoniolika tūkstančių litų. Tada atėjusi kažkokia moteris. Prisistačiusi, jog esanti iš banko. Pradėjo kalbėti, jog keisis pinigai. Bus įvestas euras. Todėl turinti surašyti namuose laikomų banknotų numerius. Patiklus Antanas atnešė savo pinigėlius ir paklojo priešais tariamą bankininkę. Ši susirašė numerius. Tuomet senukas nunešė juos į kitą kambarį ir padėjo ant stalo. Pagalvojo, kai bankininkė išeis, pinigėlius vėl padės į slėptuvę.
Tačiau „bankininkės“, matyt, būta ne vienos. Ji paprašė senuką parodyti, ar turi malkų. Tuomet į namus, veikiausiai, įslinko jos bendrininkė. Apsimetėlė išėjo. O ant stalo padėtų pinigų Antanas irgi nerado.
„Jaunystėj buvo biednystė. Ir senatvė — tokia pat, — atsidūsta Antanas. — Dar ir pensiją sumažino. Biednieji turi atstatyti Lietuvą.“
Jis sunkiai taupė pinigus. Atsisakydamas skanesnio kąsnio. Perka vištų nugarėles, kalakutų uodegėles. Bent būtų skaniau pavalgęs. O dabar liko visiškai tuščias. Nei stogo pakeis. Nei šviesesnės dienos gyvenime bematys. Naujam stogui Antanas jau nebesitiki sutaupyti. Pavasarį jam bus devyniasdešimt.
Plėšikai klausė, kur auksas
Prieš savaitę Tytuvėnuose plėšikai naktį įsibrovė į devintą dešimtį metų įkopusių seserų namus. Apiplėšta 82 metų Janina nenoriai pasakoja apie plėšikus — šiurpu ir prisiminti.
Buvo pirma valanda nakties. Moteris pabudo nuo įtartinų garsų. Pamanė — gal sesuo atsikėlė išleisti į lauką kačiuką. Paklausė: „Ar čia tu?“ Tuomet jai kažkas užspaudė burną. Klausė, kur auksas. Moteris tikino neturinti jokio aukso. Pajuto smūgį į galvą. Tvirta lipnia juosta plėšikai užlipdė jai burną. Buvo du vyrai. Jie krėtė namus. Vertė stalčius, naršė dėžutes. Dusino ir vis klausinėjo apie auksą. Kai moteris pasimuistė, jai surišo rankas.
Paskui Janina tarsi paskendo migloje. Sako nė nejutusi, kada plėšikai iš namų išsinešdino. Gal ko nors pripurškė kambarį?
Sunkiai vaikštančią 86 metų seserį rado išmestą iš lovos. Ji miegojo kitame kambaryje. Visa krūtinė — mėlyna. Janina įtaria, kad plėškai laipiojo ant senutės krūtinės. Moteris gydoma ligoninėje. Iki šiol negali atsitokėti dėl patirto smurto. Dabar visai nepaeina ir nevaldo rankų.
Prieš kurį laiką sesuo kaime pardavė namus ir atėjo gyventi į miestelį, pas Janiną. Matyt, apie tai plėšikai buvo gerai informuoti. Be to, Janina tą vakarą buvo gavusi pensiją. Plėšikai pagrobė visas senučių santaupas — 2077 litus ir tūkstantį eurų. Namuose buvę naujų, nė neišpakuotų daiktų, bet jų plėšikai nelietė.
Jie išlaužė dvigubų durų užraktus, nutraukė telefono laidus. Matyt, plėšimą buvo iš anksto apgalvoję ir gerai suplanavę. Žinojo pro kur įeiti ir pro kur išeiti.
„Buvom išvežti į Sibirą. Kenčiau badą ir šaltį. Viską ištvėriau. Bet nesitikėjau, kad amžiaus pabaigoje turėsiu ištverti tokį siaubą ir kančią dėl šiuolaikinių banditų,“ — sakė Janina.
NUSIVYLIMAS: Kelmiškis Antanas du kartus apvogtas savo paties namuose jau nebesitiki sutaupyti naujam savo namo stogui ir nebetaupysiąs. Nėra prasmės. Vėl ateis ir apvogs.
Autorės nuotr.