
Naujausios
Nuteistasis nori į tėvynę
Iki gyvos galvos už 17-metės švedės Lizos Holm nužudymą nuteistas ir Švedijos kalėjime paskirtą bausmę atliekantis Radviliškio rajono gyventojas 36 metų Nerijus Bilevičius veržiasi į Lietuvą.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Siekia būti arčiau artimųjų
Nuteistasis kreipėsi į Švedijos tarnybas ir paprašė leidimo perkelti jį į Lietuvą, teigdamas, jog nenori būti šalyje, kurios kalbos nesupranta, be to, negali būti toli nuo artimųjų, kurie negali jo net aplankyti.
Lietuvos teisingumo ministerija oficialaus nuteistajam atstovaujančių institucijų prašymo leisti atlikti jam bausmę tėvynėje kol kas nėra gavusi. Prašymą greičiausiai svarstytų, taip pat žmogžudystės bylą pagal Lietuvoje galiojantį Baudžiamąjį kodeksą įvertintų Radviliškio rajono apylinkės teismas.
Kol iki gyvos galvos nuteisto N. Bilevičiaus skundo Lietuva dar nėra gavusi, Švedijos teisėsaugai pateikti N. Bilevičiaus žmonos ir brolio skundai dėl neteisėto jų sulaikymo. 35 metų Irina B. ieškinio sumos nenurodo, o 32-ejų Aivaras B. už dvi Švedijos kalėjime praleistas savaites – esą patirtus kankinimus ir prarastą darbą bei atlyginimą – reikalauja daugiau nei 70 tūkstančių eurų.
Gali būti, kad Švedijos teisėsauga nuteistojo žmonai sutiks kompensuoti žalą už jos sulaikymą. Prieštaringai vertinamas N. Bilevičiaus brolio reikalavimas, esą jis ne tik kad nepadėjo, bet ir trukdė teisėsaugai išsiaiškinti nepilnametės nužudymo aplinkybes.
Alibi nepateikė
Nepilnametė švedė L. Holm buvo nužudyta 2015 metų birželio 7-ąją. Baigusi darbą, mergina paskambino šeimai ir pasakė netrukus grįšianti, tačiau namo nebegrįžo.
Merginos kūnas po savaitę trukusių paieškų rastas keli kilometrai nuo jos darbo vietos.
DNR tyrimai, kaip teigia Švedijos teisėsauga, patvirtino, kad nužudymą įvykdė Švedijoje dirbęs Lietuvos pilietis N. Bilevičius.
Teismo proceso metu Radviliškio rajono gyventojas N. Bilevičius atkakliai neigė pažinojęs L. Holm. Tačiau paprašytas pateikti alibi, vyras, teigiama, to padaryti negalėjo.
Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė ir kitų sunkinančių aplinkybių.
Tuojau po minėto nužudymo teisėsaugos akiratyje buvo atsidūręs ne tik N. Bilevičius, bet ir jo brolis bei žmona. Tačiau šiems asmenims įtarimai netrukus buvo panaikinti.
Kalinių perdavimas Lietuvai
Kodėl nuteistieji svečiose šalyse, užuot atlikę paskirtas bausmes geresnėmis sąlygomis, veržiasi į tėvynę, kur laikymo sąlygos toli gražu nėra tokios geros?
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnų duomenimis, iš kitų valstybių įkalinimo įstaigų į Lietuvą atlikti tų šalių teismų paskirtas laisvės atėmimo bausmes nuo 2009 metų pargabenta per 400 asmenų.
Anot LKPB pareigūnų, esant asmens prašymui jį perduoti į Lietuvą atlikti laisvės atėmimo bausmės, už užsienyje nuteisto asmens pervežimą į įkalinimo įstaigą Lietuvoje sumoka Lietuvos valstybė. Išimtis – Norvegija, kuri apmoka visas nuteistojo asmens parvežimo į Lietuvą išlaidas.
Susimokėti už savo kelionę į Tėvynę rizikuoja tik tie, kurie čia grįžta ne savo valia. Tais atvejais, kai mūsų šalies teisėsaugininkų ieškomas asmuo slapstosi nuo teisingumo rankos, o vėliau būna sulaikomas ir ekstradijuojamas arba perduodamas pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai, jam gali tekti papurtyti savo piniginę.
Teisėsaugos duomenimis, Lietuvos piliečiai daugiausia nusikaltimų įvykdo Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje.
Jeigu nusikaltimą užsienyje įvykdęs asmuo teisiamas Lietuvoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal mūsų šalies įstatymus, bet ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio.
Perduodant nuteistus asmenis atlikti laisvės atėmimo bausmę iš vienos valstybės į kitą, vadovaujamasi daugiašalėmis sutartimis: 1983 metų Europos Tarybos konvencija dėl nuteistų asmenų perdavimo ir pastarosios 1997 metų papildomu protokolu, 1970 metais Europos konvencija dėl tarptautinio nuosprendžių pripažinimo, dvišaliais susitarimais dėl asmenų pervežimo procedūrų.
1983 metų Europos Tarybos konvencijoje dėl nuteistų asmenų perdavimo numatytos sąlygos, kurioms esant galimas asmens perdavimas likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti.
Lietuvai perduodant asmenį, jis turi būti mūsų šalies pilietis, kuriam paskelbtas nuosprendis – galutinis ir neskundžiamas. Veikimas arba neveikimas, už kuriuos asmuo nuteistas, turėtų būti laikomi nusikalstama veika ir Lietuvoje. Būtini ir abiejų valstybių sutikimai dėl nuteisto asmens perdavimo. Vadovaujantis šia konvencija, reikalingas ir nuteistojo prašymas ar jo sutikimas būti perduotam. Tokius prašymus gali rašyti ir nuteistajam atstovaujantis asmuo, jo sutuoktinis arba artimi giminaičiai. Taip pat tokį prašymą gali pateikti tiek jį nuteisusi valstybė, tiek valstybė, kurioje bus atliekama bausmė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KALINIAI: Svečiose šalyse nuteisti Lietuvos piliečiai, pageidaujantys grįžti į tėvynę, bausmę gali atlikti ir Lietuvos kalėjimuose.