Naujausios
Nelegalūs migrantai paperka ir lietuvius
Pagal pasaulio statistiką lietuvių pilna visur. Tačiau Lietuvą gerais ar blogais darbais garsina ne tik emigrantai. Ji garsėja ir kaip tiesiausias nelegalių migrantų tiltas į didžiąsias Europos Sąjungos (ES) valstybes. Keliskart kartus pernai išaugę nelegalios migracijos mastai — ne be mūsų šalies piliečių įsikišimo. Lietuviai, už pinigus nusikalstamu būdu padėdami migrantams, žaidžia Lietuvos įvaizdžiu ir rizikuoja būti nuteisti.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Skaičiai neatspindi tikrovės
Statistikos duomenimis, pernai atvykimo į Lietuvą, vykimo ja ir išvykimo tvarką pažeidė beveik keturi tūkstančiai užsienio piliečių, migrantų iš trečiųjų šalių. Palyginti su 2008 metais, migrantų skaičius padvigubėjo.
Tai oficiali statistika, patvirtinanti, kiek migravimo per Lietuvą taisykles pažeidusių užsieniečių sulaikyta dokumentus ir automobilius tikrinant pasirinktinai. Kiek Lietuvos sienas, turėdami tikslą prasmukti į ES valstybes , pavyzdžiui Vokietija, Italija, Graikija, nelegalių migrantų iš Afganistano, Sirijos, Irako ar Serbijos, kirto iš tikrųjų, galima tik įsivaizduoti. Skaičiai greičiausiai dešimteriopai didesni.
Migravimo grandinėje — ir lietuviai
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Šiaulių rinktinės pareigūnai 2009 metais sulaikė 3567 (dvigubai daugiau nei 2008-aisiais) per Latvijos sieną į Lietuvą atvykusius užsieniečius, kurių vizų ar asmens dokumentų galiojimas yra pasibaigęs, leidimai apsistoti šalyje netinkami, nepateiktas asmens dokumentas, arba jis suklastotas.
Pasak Šiaulių rinktinės vado pavaduotojo Gintauto Šarausko, nelegalių migrantų gabenimo operacijoje dalyvauja visa grandinė vaidmenimis pasiskirsčiusių asmenų — nuo tų, kurie parūpina dokumentus, suranda gabentojus, iki tų, kurie operaciją vykdo. Kiekvienam operacijos dalyviui atriekiama atitinkama pyrago dalis. Žinoma, kad vieno iš Moldovos į Italiją migruojančio nelegalo kelionė jam atsieina apie tris tūkstančius eurų. Vadinasi, atlygis vienam grandinės dalyviui — nuo kelių šimtų.
Pareigūnams žinoma pačių netikėčiausių nelegalių migrantų pergabenimo būdų. Anot G. Šarausko, gabentojai tokias keliones organizuoja taip, kad kiltų kuo mažiau įtarimų. Štai nelegalai iš trečiųjų pasaulio šalių tokių kaip Afganistanas ar Irakas paprastai vežami ES registruotais automobiliais.
„Esant atviroms ES valstybių sienoms, šie automobiliai stabdomi tik pasirinktinai, — sakė G. Šarauskas. — Vadinasi, yra vilties, kad tas, kuriuo gabenami nelegalai, nebus sustabdytas.“
Nelegalai keliauja ir krovininiuose vilkikuose įrengtose slėptuvėse. Kartais valstybių sienos kertamos ir taksi automobiliais.
Sulaikius nelegaliai Lietuvos sieną kirtusius asmenis šie, anot pareigūnų, pateikia arba suklastotus europinio pavyzdžio asmens dokumentus, arba nepateikia jokių.
„Antrasis variantas nelegaliems migrantams net palankesnis, nes negresia atsakomybė dėl suklastoto dokumento naudojimo, — patirtimi dalijasi G. Šarauskas. — Svetimšaliai be dokumento gabenami į Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje, ir, kol vyksta tyrimas, čia gali vaikščioti, kur panorėję. Būna, kad, išėję apsidairyti, jie nebegrįžta.“
Lietuviai — genialūs klastotojai
Pasieniečių patirtis rodo, kad pagrindiniai nelegalių migrantų gabenimo iniciatoriai — ne Lietuvoje. Tačiau lietuviai aktyviai dalyvauja šiame procese aprūpindami nelegalus suklastotais asmens dokumentais. Šiaulių rinktinės pareigūnams tekę išardyti ne vieną Šiauliuose veikusį dokumentų klastojimo fabriką. Čia rasta dešimtys lietuviškų pasų ar asmens kortelių, kuriose buvo įklijuotos būsimų nelegalų pavardės.
„Jei yra įranga, vieno dokumento suklastojimas kainuoja tik keletą litų, — sakė VSAT pareigūnas. — O nelegalas, aišku, neaplenkus tarpininkų, už jį pakloja nuo dviejų iki trijų tūkstančių eurų. Pelnas — milžiniškas.“
Pasieniečiams neseniai įkliuvo Panevėžio gyventojas, kuris už savo automobilio valstybinio numerio į užsienį bandė išvežti tris Lietuvoje suklastotus pasus. Jei ne šis atsitiktinis sulaikymas, dokumentų pristatymas be tarpininkų lietuviui būtų davęs tūkstančius eurų pelno.
„Sakyti, jog pasaulyje — ištisos kolonijos lietuvių, ne visai teisinga, — šyptelėjo G. Šarauskas — Lietuviškas dažnai būna tik pasas, o žmogaus išvaizda — egzotiška.“
Statistikos duomenimis, per metus Lietuvoje prarandama — pametama, parduodama daugiau nei 40 tūkstančių pasų. Gali būti, kad didžioji jų dalis patenka į klastotojų rankas.
Svetingumas
Lietuvaičių išmonė nesibaigia tik dokumentų klastojimu. Jie noriai, žinoma, už šimto eurų atlygį, sutinka pasikviesti afganistanietį, serbą ar kurdą į svečius ir parūpina jam melagingą laikiną vizą. Gavęs oficialų leidimą būti Lietuvoje migrantas čia atvyksta, bet ne pas pakvietusį asmenį, o turėdamas tikslą sprukti per Lietuvos sieną į jo išsvajotą šalį.
Pernai nustatyti 174 atvejai, kai lietuviai neteisėtai suteikė gyvenamąjį plotą užsieniečiams, neturintiems kelionės dokumento, LR vizos.
Jei Lietuvos „svečias“ sulaikomas nelegaliai kirtęs kaimyninės Lenkijos sieną, jis grąžinamas į Lietuvą ir laukia “antro bandymo“.
„Kaimynų sulaikytas migrantas grąžinamas į tą šalį, kurios jis sieną bandė kirsti, — sakė Šiaulių rinktinės vadas Vytautas Dabulskis. — Tai yra smūgis biudžetui. Pernai į Užsieniečių registracijos centrą buvo pristatyti 155 užsieniečiai, beveik trys šimtai įpareigoti išvykti iš šalies.“
Nelegalų sulaikymo filtras menksta
Sausio 1 dieną panaikinta VSAT Šiaulių rinktinės teritorijoje veikusi Skuodo užkarda. Pertvarkyta Joniškio užkarda, jos veikimo teritorija perduota Šiaulių užkardos pareigūnams.
Pernai nelegalią migraciją kontroliuojančių Šiaulių pasieniečių skaičius sumažintas bemaž šimtu, o nuo įstojimo į Europos Sąjungą — apie 300.
„Mūsų likimas priklauso nuo to, kokio lygio saugumo valstybei reikia, — sakė Šiaulių rinktinės vadas V. Dabulskis. — Jei valdžia sakys, kad pasieniečiai nereikalingi ir į Lietuvą bei per ją gali važiuoti, kas tik nori, taip ir bus. Bet jei norime barjero nusikaltimams — nekalbu apie laisvą žmonių judėjimą, kalbu apie tuos, kurie daro pažeidimus, dirbti reikės.“
Pasak V. Dabulskio, migrantų kontrolė jau dabar tapusi kurioziška: Šiaulių rinktinės teritorijoje, keturiuose rajonuose, per parą dirba viso labo vienas pasieniečių ekipažas.
TYRIMAI: VSAT Šiaulių rinktinės vado pavaduotojo Gintautas Šarausko teigimu, tiriant nusikalstamas veikas, dažnai nustatoma ir lietuvių įvykdomų nusikaltimų.
PROGNOZĖ: VSAT Šiaulių rinktinės vadas Vytautas Dabulskis sako, kad nusikalstama migracija, mažėjant pasienio pareigūnų, ateityje gali augti.
Jono TAMULIO nuotr.