Naikinama pirmaujanti Šiaulių muitinė

Naikinama pirmaujanti Šiaulių muitinė

Naikinama pirmaujanti Šiaulių muitinė

Nuo šių metų liepos 1-osios Šiauliuose nebeliks Teritorinės muitinės. Jos sunaikinimas, kaip teigia vietos verslo, apskričių ir savivaldos atstovai, turės neigiamos įtakos miesto investiciniams projektams, verslo plėtrai. Šiandien investitoriams ganėtinai patrauklūs Šiauliai, likę be muitinės, rizikuoja atsidurti podukros vietoje.

„Šiaulių kraštas“ apie artėjančias radikalias pertvarkas kalbėjosi su Šiaulių teritorinės muitinės viršininku Edmundu Blažiu.

Edita KARKLELIENĖ

edita@skrastas.lt

Naikinimas — tik žalingas

— Verslininkai, miesto vadovai, politikai guldo galvas, kad muitinė Šiauliuose išliktų. Panašu, reorganizacijos sumanytojai nepalenkiami.

— Verslo ir apskričių, savivaldos atstovai jau ne pirmą sykį įrodinėja aukščiausioms valdžios institucijoms elementarią tiesą, kad efektyviai dirbanti muitinė stimuliuoja verslo plėtrą, pritraukia investicijas, gerina verslo aplinką.

Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių apskrities vadovai supranta, kad siekiant išlaikyti Šiaulių regiono patrauklumą verslui ir investicijoms, Šiaulių mieste turi veikti juridiškai savarankiška muitinės įstaiga, galinti planuoti ir tobulinti savo veiklą bei įgyvendinti projektus verslo aptarnavimo sąlygų gerinimui. Panaikinus šią instituciją ar perdavus jos administravimą kitam regionui, Šiaurės Lietuvos regiono pozicijos susilpnės ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu požiūriu — didės takoskyra tarp didžiųjų Lietuvos miestų, mažės Šiaurės Lietuvos ekonominė ir socialinė plėtra, didės socialiniai skirtumai tarp regionų.

Verslo atstovai (Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių pramonininkų asociacija, kitos verslo atstovus vienijančios organizacijos), Šiaulių savivaldybės ir apskrities atstovai dalyvauja Muitinės konsultacinio komiteto Šiaulių pakomitečio veikloje. Veikia Šiaulių apskrities Koordinacinė taryba, kurioje — ir Muitinės atstovai.

— Galbūt spalvos per daug tirštinamos, o velnias ne toks baisus, kokį jį piešiame. Juk nežinome, kaip bus iš tikrųjų...

— Nebus lengva. Svarbu, kad muitinė būtų arti verslo. Mes labai gerai žinome vietos verslininkų problemas ir, kiek leidžia įstatymai, stengiamės jiems padėti.

Statistika rodo, kad Šiaulių ir Telšių apskrityse savo veiklą vykdo daug smulkių įmonių. Taigi jų verslo sąlygos bus pablogintos, kadangi jos yra finansiškai nepajėgios ir nepasirengusios taikyti modernius veiklos organizavimo metodus ir taikyti muitinės siūlomus supaprastinimus.

Manau, kad kalbėti apie prijungimo žalą miestui ir regionui, o tuo pačiu -- ir šio regiono verslui, bus galima gana greitai. Verslas bus pirmasis, kuris tai pajus. Verslininkai supranta, kad atlikus tokią reorganizaciją, Lietuvoje veikiančios įmonės, priklausomai nuo vykdomos veiklos vietos, atsiduria nelygiose sąlygose. Ši reorganizacija vykdoma atokesnių regionų silpninimo keliu, Šiaulių ir kitų atokesnių centrų sąskaita.

Šiaulių muitinė — tarp pirmaujančiųjų

— Galbūt naikinamos Šiaulių ir Panevėžio teritorinės muitinės suteiktų paslaugų mastais ir surenkamais mokesčiais stipriai atsilieka nuo tų šalies muitinių, kurias apsispręsta stiprinti?

— Nepaisant importuojamų prekių srauto mažėjimo, Šiaulių teritorinė muitinė surinko ir pervedė į valstybės biudžetą 191 milijonus litų. Tai sudaro apie 13 procentų visų Lietuvos muitinės surinktų mokesčių. Palyginimui galima pasakyti, kad surinkti 191 milijonai — tai dešimtis milijonų litų daugiau, negu į valstybės biudžetą surinko Klaipėdos teritorinė muitinė ir 4,3 karto daugiau negu Panevėžio teritorinė muitinė.

Šiaulių muitinė pirmauja ir pagal supaprastintų procedūrų panaudojimą įforminant krovinius. 2009 metų rezultatas -- supaprastintas procedūras taikė septynios įmonės, o prekių, kurioms buvo taikomos supaprastintos procedūros, dalis padidėjo 159 procentais, lyginant su 2008 metais. Gero rezultato priežastys, turėjusios įtakos gero rezultato pasiekimui yra tai, kad supaprastintas procedūras taiko didelės įmonės, kurių veiklai prekių importo-eksporto srityje bendras ūkio nuosmukis turėjo mažesnę įtaką, nei kitoms įmonėms.

Šiauliai pirmauja ir pateikiant muitinės deklaracijas elektroniniu būdu: kiekis nuo bendro pateikto deklaracijų skaičiaus Šiaulių muitinėje pasiekė 86 procentus importo ir 76 procentus eksporto deklaracijų.

— Kokio Šiaulių muitinės perspektyvos?

— Nuspręsta vykdyti struktūrinius pokyčius, ir iš penkių šiuo metu veikiančių teritorinių muitinių nuo liepos 1 dienos veiklą tęs tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinės muitinės. Todėl savo ateities komentuoti negalime -- neaiški nei būsima struktūra, nei liekančių žmonių skaičius. Bet kuriuo atveju Šiaulių ir Panevėžio apskričių bedarbių gretas papildys nemažas skaičius kvalifikuotų specialistų. Atleidimo lapeliai turėtų būti įteikiami jau nuo kovo 1 dienos.

EFEKTAS: Šiaulių teritorinės muitinės viršininkas Edmundas Blažys įsitikinęs, kad po Šiaulių ir Panevėžio muitinių likvidavimo ekonominis efektas bus neigiamas.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

KELIAS: Šiauliuose sunaikinus Teritorinę muitinę, gali atsiverti keliai kontrabandai.

Šiaulių TM nuotr.