Kiaulynų byla svarstyta Liuksemburge

Kiaulynų byla svarstyta Liuksemburge

Kiaulynų byla svarstyta Liuksemburge

Trečiadienį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas Liuksemburge svarstė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išaiškinti, ar planuojamiems būsimiems stambiems kiaulių kompleksams būtinas strateginis poveikio aplinkai vertinimas.

Janina ŠAPARNIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Bylinėjasi šeštus metus

Tokio tarptautinės institucijos išaiškinimo prireikė, Vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant Pakruojo rajono savivaldybės bei kiaulidžių priešininkų bylą dėl leidimo rajone statyti keliolika kiaulių fabrikų.

Visuomenininkai jau šeštus metus bylinėjasi su valdininkais, teismuose dalyvauja ir trečiosios šalies — kiaulininkystės verslu užsiimančios UAB „Saerimner“ atstovai.

Visuomenės interesus teismuose ginanti rozalimietė Genovaitė Valčiukienė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog dar užtruks laiko, kol tarptautinio teismo teisėjai priims sprendimą ir atsiųs prašytąjį oficialų išaiškinimą. Iki tol byla Vyriausiajame administraciniame teisme sustabdyta.

Gyventojai pasirašė prieš invaziją

„Mūsų advokatas į Liuksemburgą vežėsi ne tik ankstesnius bylos dokumentus, bet ir surinktus daugiau kaip du tūkstančius du šimtus parašų žmonių, pasisakančių prieš nevaržomą kiaulynų invaziją, — sakė visuomenininkė. — Europiečiams svarbi visuomenės nuomonė. Kažin, ką pasakytų Liuksemburgo karalystės piliečiai, sužinoję kad ketinami statyti stambūs kompleksai gresia užteršti didesnės nei jų šalis teritorijos geriamą vandenį?“

Stipinų požeminis vandeningasis sluoksnis driekiasi po Pakruojo, Kelmės, Šiaulių ir Radviliškio rajonais, iš jo ir imančiais geriamą vandenį. Visų šių rajonų bendra teritorija užima per 6,5 tūkstančio kvadratinių kilometrų. Liuksemburgo plotas — apie pustrečio karto mažesnis, beveik 2,6 tūkstančiai kvadratinių kilometrų.

Jaudina ir ne vietinius

Kiaulidžių priešininkai dar tęsia parašų rinkimo akciją. Pasak G. Valčiukienės, prieš Pakruojo kiaulizaciją pasisako ne tik pakruojiškiai — pasirašo ir tėviškėnai, gyvenantys kitur.

Tęsiasi pasirašymas ir po visuomenininkų peticija internete. Ji skirta aukščiausiai Lietuvos vadovybei. Peticiją interneto svetainėje pasirašė jau per trys šimtai žmonių, daugiausiai gyvenančių didmiesčiuose. Savo nuostatą išreiškė ne tik lietuviai, bet ir rusai, lenkai.