Naujausios
Kad stresas teismo salėje būtų mažesnis
Šiaulių apygardos teismo psichologė Vaida ŠARAUSKIENĖ ne kartą matė, kokią psichologinę įtampą išgyvena procesų dalyviai, atėję liudyti į teismo posėdį. „Ašaros, alpimai, balso užsikirtimas, mikčiojimas – normali organizmo reakcija į baimę, atsirandančią ir iš nežinojimo“, – sako specialistė.
Teismo psichologės užduotis – padėti žmogui išlaikyti psichologinę pusiausvyrą, sumažinti stresą.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Kreiptis į psichologą kai kuriems gėda
– Psichologo etatas teisme – naujiena.
– Prieš dvejus metus Klaipėdos apygardos teisme dirbti pradėjo pirmoji psichologė. Šių metų pradžioje visuose penkiuose Lietuvos apygardų teismuose įdarbinti kvalifikuoti teisės psichologijos specialistai.
Šiaulių apygardos teisme pradėjau dirbti 2015-ųjų sausį. Iš pradžių psichologo dalyvavimas teisminiame procese buvo vertinimas skeptiškai. Nepraėjo nei metai ir jau matome, kad psichologinė pagalba dažnai labai reikalinga, jos poreikis vis auga. Sakydama psichologinė pagalba omenyje turiu pagalbą proceso dalyviui – padėti jam susiorientuoti teisminio proceso subtilybėse.
– Ar pagalbą teikiate visiems proceso dalyviams, ar tik jų grupėms?
– Kol kas psichologinė pagalba teikiama mažamečiams ir nepilnamečiams asmenims iki 18 metų. Tenka suprantama vaikui kalba, atsižvelgiant į jo amžių, raidos ypatumus, specialius poreikius, paaiškinti dėl ko ir kaip vyks pokalbis, dėl kokių priežasčių naudojama vaizdo ir garso įrašymo technika, kam reikalingos ausinės.
Su suaugusiaisiais kol kas dirbama tik išskirtiniais atvejais. Jei teisėjas numato, kad laukia emociškai sunki byla, pavyzdžiui, nužudymo, prostitucijos, smurto, jis gali kreiptis dėl psichologinės pagalbos liudytojams arba nukentėjusiesiems.
Ateityje numatoma specialistų skaičių didinti, galbūt įtraukiant ir pagalbą suaugusiesiems.
– Kaip psichologinės pagalbos siūlymą priima proceso dalyviai?
– Pasiteiravus, ar žmogui būtų naudingas psichologas, pasitaiko įvairių nuomonių. Ne paslaptis, kad visuomenėje tokio pobūdžio pagalba dar nėra priimtina: kreiptis į psichologą dažnam yra gėda ir nedrąsu. Sunku pasakoti apie savo intymius ir skaudžius išgyvenimus žmogui, kurį sutinki pirmą kartą.
Teismo proceso dalyviams pasiūlius šią galimybę dažnai kyla klausimas: kam man to psichologo reikia, jeigu pats galiu nueiti ir ,,atstovėti“. Žodžio pradžia psich... dažnam asocijuojasi su diagnoze, psichiniu sutrikimu, gydymo įstaiga.
Kūno kalba išduoda emocinę būseną
– Ir kam to psichologo reikia, jei žmogus pats gali „nueiti ir atstovėti“?
– Kai žmonės ateina į jautrias bylas, matyti, kad jie jaudinasi. Juk atėjimas į teismą nėra kasdienė situacija, ne tas pats, kas nueiti į parduotuvę ir apsipirkti. Normalu, kad pirmąkart į teismo posėdį atvykstantis žmogus nežino, kaip reikia elgtis, kur apklausos metu atsistoti, ką sakyti, kas ir ko jo klausinės. Juolab kad kartais tikrai susilaukiama ir kitos pusės atakuojančios gynybos.
Reikia atsakinėti į pateikiamus klausimus, prisiminti nemalonius, skaudžius dalykus. Stovint prie tribūnos iš naujo išgyvenamas traumuojantis įvykis dėl kurio žmogus atvyko.
Mūsų kūnas ir išgyvenamos emocijos yra susiję. Todėl natūralu, kad patiriant stresą teismo posėdžio metu žmonės jaučia fizinius pokyčius savo kūne: trūkčioja ar net dingsta balsas, džiūsta burna, pradeda svaigti galva ir pan.
Dalyvaujant itin jautriose bylose – prievartos, nužudymo – nukentėjusiajam neretai labai sunku sugrįžti į prisiminimus ir papasakoti teismui kartais labai intymias detales prie salėje sėdinčių žmonių, neretai ir prie tų, kurie jį nuskriaudė. Dažnai pasitaiko ašarų, ilgų pauzių.
Psichologo funkcija – prieš teismo posėdį išsiaiškinti, kokias emocijas išgyvena žmogus, kokių žinių jam trūksta. Šie pokalbiai nėra psichologinės konsultacijos, tik bazinė informacija, ką kiekvienas proceso dalyvis privalo žinoti. Dažnai žmogus jaučia nerimą dėl nežinomybės, naujos, jam neįprastos situacijos, teismo aplinkos. Gavęs reikiamą informaciją, proceso dalyvis paprastai nusiramina.
Šiaulių apygardos teisme prieš kelis mėnesius pradėta įgyvendinti savanorystės praktika. Pagrindinis jos tikslas ruošti savanorius, kurie gebėtų tinkamai teikti bazinę emocinę pagalbą ir informaciją į teismą atvykstantiems žmonėms – aukoms bei liudytojams.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BAIMĖ: Šiaulių apygardos teismo psichologė Vaida Šarauskienė sako, kad baimė liudyti teismo procese kyla ir iš nežinojimo, kaip posėdžio metu elgtis.