Juodasis ledas – mirtina grėsmė kelyje

Praė­ju­sio ant­ra­die­nio ry­tą Bir­žų ra­jo­ne dėl taip va­di­na­mo juo­do­jo le­do įvy­ko ke­lios au­to­mo­bi­lių ava­ri­jos.

Pa­sak me­teo­ro­lo­gų, „juo­da­sis le­das“ su­si­da­ro ant ke­lios dan­gos, ku­rios tem­pe­ra­tū­ra yra že­miau nu­lio. O tuo pat me­tu oro tem­pe­ra­tū­ra aukš­tes­nė nei nu­lis. Kai ly­ja ar oras bū­na drėg­nas, van­duo pui­kiai pri­lim­pa prie šal­to ke­lio pa­vir­šiaus. Ir van­duo virs­ta plo­nu skaid­riu le­do sluoks­niu, ku­ris ne­pas­te­bi­mas ant as­fal­to dėl juo­dos ke­lio spal­vos. Toks reiš­ki­nys va­di­na­mas „juo­duo­ju le­du”. Pa­sak sta­tis­ti­kų, au­to­mo­bi­lių ava­ri­jos dėl „juo­do­jo le­do“ įvyks­ta ke­lis kar­tus daž­niau nei dėl šla­pios ke­lio dan­gos ir du­kart daž­niau nei dėl snie­go. Plo­nas, ne­ma­to­mas „juo­do­jo le­do“ sluoks­nis eis­mo da­ly­viams ga­li bū­ti mir­ti­nai pa­vo­jin­gas.

Ava­ri­jos ke­ly­je

Skau­džiau­sia ava­ri­ja įvy­ko ke­ly­je Bir­žai-Pan­dė­lys-Ro­kiš­kis. Praė­ju­sį ant­ra­die­nį 8.59 val. 7-ame mi­nė­to ke­lio ki­lo­met­re au­to­mo­bi­lis „Smart“, vai­ruo­ja­mas mo­ters (g. 1965 m.), iš­va­žia­vo į prieš­prie­ši­nę ke­lio juos­tą ir su­si­dū­rė su at­va­žiuo­jan­čiu au­to­mo­bi­liu „Opel Za­fi­ra“, ku­rį vai­ra­vo mo­te­ris (g. 1977 m.). Eis­mo įvy­kio me­tu žu­vo au­to­mo­bi­lio „Smart“ vai­ruo­to­ja bei su­ža­lo­ta „Opel Za­fi­ra“ vai­ruo­to­ja, ku­ri gy­do­ma am­bu­la­to­riš­kai, o kar­tu va­žia­vu­si ke­lei­vė (g. 1945 m.) pa­gul­dy­ta į li­go­ni­nę. Vai­ruo­to­jos any­ta pa­ty­rė šon­kau­lių bei ko­jos lū­žius. Ava­ri­jo­je žu­vu­si mo­te­ris – Pan­dė­lio mies­te­lio bib­lio­te­ki­nin­kė. Iš Bir­žų ji vy­ko į dar­bą Pan­dė­ly­je.

Praė­ju­sį ant­ra­die­nį ke­ly­je Bir­žai-Ger­ma­niš­kis ties Juo­de­lių kai­mu dėl „juo­do­jo le­do” nuo ke­lio nu­va­žia­vo leng­va­sis au­to­mo­bi­lis, ku­rio ke­lei­vė bu­vo su­žeis­ta. Au­to­mo­bi­lis su­dau­žy­tas ne­pa­tai­so­mai. Ava­ri­jos ap­lin­ky­bes fik­sa­vo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Ne tik ty­rė įvy­kį, bet ato­kiau nuo ava­ri­jos vie­tos stab­dė au­to­mo­bi­lius ir per­spė­da­vo vai­ruo­to­jus, jog ke­lias pa­vo­jin­gai sli­dus – rei­kia va­žiuo­ti la­bai at­sar­giai.

Ne­ti­kė­ta grės­mė

Pa­žįs­ta­mas vai­ruo­to­jas Ju­lius ant­ra­die­nio ry­tą ir­gi bu­vo at­si­dū­ręs ant „juo­do­jo le­do”. „Va­žia­vau mak­si­ma­liu leis­ti­nu grei­čiu. Ter­mo­met­ras ro­dė, jog lau­ke oro tem­pe­ra­tū­ra 2 laips­niai ši­lu­mos. As­fal­tas bu­vo drėg­nas, bet ne­bu­vo sli­dus. Stai­ga au­to­mo­bi­ly­je pa­si­da­rė neįp­ras­tai ty­lu – ne­si­gir­dė­jo net kaip su­ka­si ra­tai. Au­to­mo­bi­lis tar­si ore plau­kė. Nek­lau­sė vai­ro. Bu­vau at­si­dū­ręs prie­šin­go­je eis­mo juos­to­je. Lai­mė, kad iš prie­kio ne­va­žia­vo joks au­to­mo­bi­lis. Po aki­mir­kos, net ne­ži­nau kaip, su­grį­žau į sa­vo eis­mo juos­tą. Ir stai­ga vėl at­si­ra­do nor­ma­lus as­fal­tas be jo­kių pa­ra­nor­ma­lių reiš­ki­nių”, – pa­sa­ko­jo ke­tu­rias­de­šim­ties me­tų sta­žą tu­rin­tis vai­ruo­to­jas, ta­čiau pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me at­si­dū­ręs ant „juo­do­jo le­do”. Sli­dus, tar­si te­pa­lu iš­tep­tas ke­lio ga­ba­las ga­lė­jo bū­ti apie 50 met­rų. Po­no Ju­liaus ma­ny­mu, dėl to­kios pa­dė­ties kal­ti ke­li­nin­kai. Bū­tų ke­lius drus­ka pa­bars­tę, ne­bū­tų ke­lias pa­si­den­gęs le­du.

Neį­ma­no­ma at­spė­ti?

Pa­žįs­ta­mas ke­li­nin­kas, ne­no­rė­jęs, kad bū­tų mi­ni­ma jo pa­var­dė, tvir­ti­no, jog neį­ma­no­ma at­spė­ti, ku­rio­je vie­to­je ir ka­da su­si­da­rys juo­da­sis le­das. Jis at­si­ran­da stai­ga, per ke­lio­li­ka mi­nu­čių. Daž­niau­siai – ke­liuo­se tarp miš­ke­lių, pa­krū­mių, ant til­tų… Išanks­ti­nis drus­kos bars­ty­mas to­kio­se vie­to­se ne­tu­ri pra­smės, nes to­kio le­do su­si­da­ry­mo neį­ma­no­ma nu­ma­ty­ti. Pra­dė­si bars­ty­ti rei­kia ar ne­rei­kia, žmo­nės pa­si­pik­tins, sa­kys: ne­tu­ri ke­li­nin­kai kur drus­kos dė­ti! Tik ta­da, kai ke­liuo­se su­si­da­ro plik­le­dis ar taip va­di­na­mas juo­da­sis le­das į pa­vo­jin­gus ke­lio ruo­žus iš­va­žiuo­ja bars­ty­tu­vai.

Kaip elg­tis ke­ly­je

Pa­na­šu, kad juo­da­sis le­das – tik­rai re­tas reiš­ki­nys. Tą pa­tvir­ti­no ir ke­lių de­šim­čių me­tų vai­ruo­to­jo sta­žą tu­rin­tis vai­ruo­to­jas Ju­lius. „Ne­ži­no­jau, kaip elg­tis, kai au­to­mo­bi­lis ta­po ne­val­do­mas. Bi­jo­jau stab­dy­ti, tik ban­džiau ne­val­do­mą au­to­mo­bi­lį su­val­dy­ti. Ge­rai, kad šis koš­ma­ras tę­sė­si tik ke­lias se­kun­des”, – įvy­kį ke­ly­je pri­si­mi­nė vy­ras. Jam įdo­mu, kaip pa­tar­tų elg­tis ant le­do at­si­dū­ru­siems vai­ruo­to­jams vai­ra­vi­mo inst­ruk­to­riai.

Bir­žie­tis vai­ra­vi­mo inst­ruk­to­rius Vy­tau­tas Juš­ka „Bir­žie­čių žo­džiui“ sa­kė, jog už­va­žia­vus ant juo­do­jo le­do ar ki­tos sli­džios ke­lio dan­gos ne­rei­kia stai­ga stab­dy­ti. Au­to­mo­bi­lio grei­tį rei­kia ma­žin­ti nau­do­jant pul­suo­jan­tį švel­nų stab­dy­mą. Ir steng­tis au­to­mo­bi­lį su­val­dy­ti be stai­gių ma­nev­rų. Stai­ga stab­dy­ti ne­ga­li­ma, nes už­si­blo­kuos ra­tai ir au­to­mo­bi­lis taps ne­val­do­mas. „Sup­ran­ta­ma, at­si­dū­rus ant le­do, iš­ga­ruo­ja vi­si pa­ta­ri­mai. To­dėl rei­kė­tų pa­si­tre­ni­ruo­ti, kaip sli­džio­se vie­to­se su­val­dy­ti au­to­mo­bi­lį. Tik re­tai kas taip da­ro”, – svars­tė pa­šne­ko­vas. Jo ma­ny­mu, esant per­mai­nin­giems orams, iš­va­žia­vus į ke­lią, va­žiuo­jant ne­di­de­liu grei­čiu au­to­mo­bi­lį rei­kia ke­lis kar­tus pri­stab­dy­ti, kad įsi­ti­kin­tu­me, ko­kia yra ke­lio būk­lė, kad pa­ma­ty­tu­me kaip el­gia­si au­to­mo­bi­lis.

Pa­sak inst­ruk­to­riaus Vy­tau­to Juš­kos, nau­jos žie­mi­nės pa­dan­gos pa­di­di­na sau­gu­mą ke­ly­je, to­dėl rei­kia ne­pa­gai­lė­ti pi­ni­gų ir žie­mą va­ži­nė­ti to­kio­mis. Mat žieminės padangos minkš­tes­nės nei uni­ver­sa­lios pa­dan­gos.