Garbaus amžiaus užventiškė demaskavo sukčius

Gar­baus am­žiaus už­ven­tiš­kė de­mas­ka­vo su­kčius

Šią sa­vai­tę į Kel­mės ra­jo­ną įsi­su­kę su­kčiai sėk­min­gai ap­mul­ki­no gar­baus am­žiaus Kra­žių ir Ty­tu­vė­nų gy­ven­to­jus, iš jų iš­vi­lio­ję 1050 ir 1820 eu­rų. Ta­čiau ban­dy­mas ap­mul­kin­ti ka­rin­gą už­ven­tiš­kę bai­gė­si ne­sėk­me.

Gar­baus am­žiaus Ma­ri­jo­na Skir­man­tie­nė – ži­no­mos ba­le­to žvaigž­dės Pet­ro Skir­man­to ma­ma – per­gud­ra­vo su­kčius. Du jų at­si­dū­rė Šiau­lių, vie­nas – Kel­mės po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to areš­ti­nė­se.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Ra­mią ant­ra­die­nio po­pie­tę už­ven­tiš­kė Ma­ri­jo­na Skir­man­tie­nė sė­dė­da­ma kie­me ant suo­le­lio va­lė ką tik nu­si­pirk­tus gry­bus. Ša­lia bu­vo pa­si­dė­ju­si ne­šio­ja­mą­jį lai­di­nį te­le­fo­ną.

Apie 14 va­lan­dą pa­skam­bi­no kaž­koks vy­ras. Jis pra­ne­šė ne­va šiuo me­tu Nor­ve­gi­jo­je esan­čiam po­nios Ma­ri­jo­nos anū­kui pa­si­da­rė blo­ga, jis vir­to nuo laip­tų. Su­si­ža­lo­jo pa­ts ir par­grio­vė su mo­ti­na ėju­sią ma­žą mer­gai­tę. Griū­da­ma mer­gai­tė su­si­ža­lo­jo kau­ko­lės pa­ma­tą. Esą anū­kui pa­gal Nor­ve­gi­jos įsta­ty­mus gre­sia pen­ke­ri me­tai ne­lais­vės. Kad iš­veng­tų ne­ma­lo­nu­mų, mer­gai­tės mo­ti­na ne­va rei­ka­lau­ja 20 tūks­tan­čių eu­rų.

Pas­kui skam­bin­to­jas ra­ge­lį per­da­vė ta­ria­mam am­ba­sa­do­riui. Šis klau­si­nė­jo M. Skir­man­tie­nės duo­me­nų. Mo­te­ris no­rė­jo iš­girs­ti anū­ko bal­są. „Am­ba­sa­do­rius“ ne­va pri­ne­šė jam te­le­fo­no ra­ge­lį. Bal­sas į anū­ko ne­bu­vo pa­na­šus. Mo­te­ris ne­slė­pė abe­jo­nės. Ta­čiau „anū­kas“ pa­ti­ki­no, jog jam su­siū­ta lū­pa ir bur­na pil­na vais­tų – už­tai pa­si­kei­tė bal­sas. Pra­šė mo­čiu­tės pa­gal­bos.

Skam­bin­to­jai ti­ki­no, jog ge­riau su­mo­kė­ti pi­ni­gus ir iš­veng­ti ne­ma­lo­nu­mų. Esą po ku­rio lai­ko į M. Skir­man­tie­nės na­mus at­va­žiuos su­ža­lo­tos mer­gai­tės šei­mos pa­žįs­ta­mas. Jis paims pi­ni­gus ir pa­što per­lai­da per­siųs šei­mai.

Už­ven­tiš­kė ti­ki­no ne­tu­rin­ti to­kių pi­ni­gų. Te­gu anū­kas skam­bi­na sa­vo tė­vui. Ta­čiau ta­ria­mas anū­kas verkš­le­no: „Mo­čiu­te, tu man vi­sa­da pa­dė­jai“.

„Pa­sis­ko­lin­siu iš kai­my­nų. Gal ir su­rink­siu ko­kį tūks­tan­tį. Bet ne dau­giau,“ – te­ga­lė­jo pa­ža­dė­ti mo­čiu­tė. – Jei­gu esat ti­kin­tys, pa­si­mel­siu Die­vu­liui, kad jus ser­gė­tų, pa­dė­ki­te ma­no anū­kui.“

„Iš pra­džių pa­si­me­čiau. Iš­py­lė šal­tas pra­kai­tas. Kaž­kas kir­to per ko­jas, – me­na po­nia Ma­ri­jo­na. – Bet vos pa­mi­nė­jus Die­vu­lį, pro­tas stai­ga nu­švi­to. Su­vo­kiau, jog tai ga­li bū­ti su­kčiai. Ne­sup­ran­tu, iš kur jie ži­no­jo, kad ma­no anū­kai – ar­chi­tek­tas ir bioin­ži­nie­rius šiuo me­tu Nor­ve­gi­jo­je. Bet pa­si­ry­žau ne­pak­liū­ti į su­kčių pink­les.“

Suk­čiai ra­gi­no už­ven­tiš­kę ne­pa­dė­ti te­le­fo­no ra­ge­lio, kol ta­ria­mi nu­ken­tė­ju­sios šei­mos pa­žįs­ta­mi neat­va­žiuos pi­ni­gų.

Mo­te­ris šne­kė­da­ma su su­kčiais nuė­jo pas kai­my­nus. Užė­mu­si sa­vą­jį ra­ge­lį ran­ka, kad su­kčiai ne­gir­dė­tų, pra­šė, kad kai­my­nai pa­skam­bin­tų į po­li­ci­ją. De­ja, ne vi­si su­ti­ko. Te­ko pe­rei­ti ke­lias tro­bas, kol ra­do pi­lie­tiš­kus žmo­nes Ire­ną ir An­ta­ną Ja­sai­čius.

Su su­kčiais bend­rau­da­ma M. Skir­man­tie­nė su­ge­bė­jo su­si­siek­ti ir su Vil­niu­je gy­ve­nan­čiu sa­vo sū­nu­mi. Šis pa­skam­bi­no vai­kams ir pra­ne­šė, jog jiems jo­kių ne­lai­mių ne­nu­ti­ko.

Mo­te­ris pa­sa­ko­ja, jog ir ži­no­da­ma, kad anū­kams vis­kas ge­rai, jau­tė­si ne­kaip. Jos pa­lai­ky­ti ma­žais vai­kais ve­di­na atė­jo kai­my­nė Do­na­ta Nor­kie­nė. Tuo­met pa­si­ju­to kiek sau­giau.

Net­ru­kus at­va­žia­vo ir Kel­mės ra­jo­no po­li­ci­jos eki­pa­žas. Vie­nas po­li­ci­nin­kas pa­si­slė­pė mo­čiu­tės na­mų ko­ri­do­riu­je, ki­tas įsi­tai­sė ne­to­li na­mų, kad juos ste­bė­tų, dar po­ra pa­rei­gū­nų sė­dė­jo au­to­mo­bi­ly­je, ku­ris slė­pė­si ki­to­je gat­vė­je.

81 me­tų M. Skir­man­tie­nė vis­ką suor­ga­ni­za­vo apie po­rą va­lan­dų kal­bi­na­ma su­kčių. Ji tu­rė­jo aiš­kin­ti, kaip jiems at­va­žiuo­ti į Už­ven­tį, kaip ras­ti gat­vę, ku­rio­je gy­ve­na. Te­le­fo­no ra­ge­lį ga­lė­jo pa­dė­ti tik tuo­met, kai su­kčiai bu­vo ša­lia jos na­mų.

„At­va­žia­vo ma­ši­nė­lė. Pa­lei­do vie­ną vy­rą. Pa­ti ap­si­su­ko ir su­sto­jo prie kai­my­nų na­mų. Į ma­no kie­mą atė­jo toks stam­bus vy­ras. Sa­kė: „At­va­žia­vau pi­ni­gė­lių“. Pak­vie­čiau į tro­bą. Sa­kiau: „Juk ant slenks­čio pi­ni­gų ne­skai­čiuo­siu“, – pa­sa­ko­jo M. Skir­man­tie­nė. – Bet jau vir­tu­vė­je atė­jū­nas pa­jau­tė, kad na­muo­se dar kaž­kas yra. No­rė­jo spruk­ti, bet ko­ri­do­riu­je pa­si­slė­pęs po­li­ci­nin­kas bu­vo už­rė­męs du­ris. Tuo­met su­kčius nu­bė­go į ga­li­nį kam­ba­rį, at­si­ka­bi­no lan­gą ir pa­bė­go. Stai­ga šo­ko į ma­ši­ną ir nu­va­žia­vo. Vė­liau su­ži­no­jau, kad po­li­ci­ja juos su­lai­kė ties de­ga­li­ne. Pi­lie­tiš­ki kai­my­nai bu­vo už­ra­šę ma­ši­nos nu­me­rį.“

Be­je, po to, kai su­kčiai bu­vo su­lai­ky­ti, M. Skir­man­tie­nei dar kar­tą skam­bi­no am­ba­sa­do­riu­mi ap­si­me­tęs su­kčius ir klau­sė, kas ten pas ją įvy­ko.Mo­te­ris ne­slė­pė, kad jų siųs­tas žmo­gus pa­bė­go pro lan­gą.

Suk­čių su­lai­ky­mo baig­tį po­nia Ma­ri­jo­na su­ži­no­jo iš vė­liau pas ją at­vy­ku­sio ty­rė­jo, ku­ris mo­te­rį ap­klau­sė. Mo­te­ris pra­šė pa­dė­ko­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams V. Blu­žui, V. Ja­sai­čiui, I. Kas­pa­rui ir U. Va­si­liaus­kui už ope­ra­ty­vią reak­ci­ją ir pa­lai­ky­mą.

Sa­vo ruož­tu po­li­ci­ja dė­kin­ga pi­lie­tiš­kai ir drą­siai pa­siel­gu­siai M. Skir­man­tie­nei. Kaip in­for­ma­vo Kel­mės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Ri­čar­das Bra­ce­vi­čius, šią sa­vai­tę su­kčiai iš gar­baus am­žiaus ty­tu­vė­niš­kių, pa­nau­do­da­mi pa­na­šų mo­de­lį kaip ir Už­ven­ty­je, iš­vi­lio­jo 1050 eu­rų, iš kra­žiš­kių 1820 eu­rų. Po su­si­ti­ki­mo su su­kčiu­mi, ku­ris iš ran­kų tie­siog iš­plė­šė skai­čiuo­ja­mus pi­ni­gus, gar­baus am­žiaus kra­žiš­kė at­si­dū­rė li­go­ni­nė­je.

Už­ven­tiš­kės dė­ka su­kčiai de­mas­kuo­ti ir su­lai­ky­ti. Bent jau ši­ta tri­ju­lė ne­kels pa­vo­jaus do­riems žmo­nėms.

Su­lai­ky­ti su­kčiai iš Ma­žei­kių ra­jo­no. Į se­no­lės na­mus pi­ni­gų atė­jęs vy­ras, gi­męs 1990 me­tais, ne­nei­gė, jog šią sa­vai­tę iš­vi­lio­jo pi­ni­gus iš gar­baus am­žiaus ty­tu­vė­niš­kių bei kra­žiš­kių. Šis vy­ras teis­tas jau še­še­tą kar­tų. Yra tu­rė­jęs rei­ka­lų su tei­sė­sau­ga Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Šiuo me­tu dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je ir dėl va­gys­tės Ma­žei­kių ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te jam pra­dė­ti iki­teis­mi­niai ty­ri­mai. Dėl su­kčia­vi­mo pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas ir Kel­mės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te.

Kaip pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti pa­rei­gū­nams, kel­miš­kiams skam­bi­no Pa­tai­sos na­mų gy­ven­to­jai. Pi­ni­gų atė­ju­sios taip va­di­na­mos „ko­jos“ tvir­ti­na, jog nu­ro­dy­mus jam da­vu­sio nu­teis­to­jo ne­pa­žįs­ta, ne­ži­no, kas jis toks.

Kol kas vi­sa su­kčių tri­ju­lė su­lai­ky­ta. Du lai­ką lei­džia Šiau­lių, vie­nas Kel­mės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to areš­ti­nė­se.