Daugelis kosminės fantastikos filmų, tokių kaip „Marsietis“, „Gravitacija“, „Ad Astra“ arba legendiniai „Žvaigždžių karai“ mus nuo mažų dienos viliojo sužinoti, kas dedasi už Žemės skliauto. O mokslininkai, dirbantys JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) laboratorijose, dar ir dabar atrodo lyg patys kilę iš kito pasaulio: su neeiliniais gebėjimais ir nežemiškais (tiesiogine šio žodžio prasme) siekiais. Lygiai toks pat yra ir mokslų daktaras Tomas Drevinskas – biržietis, turėjęs daug mokslininko užsispyrimo, nepabijojęs iššūkių ir kartu su NASA bendradarbiais jau spėjęs įgyvendinti savo užsibrėžtą tikslą. Apie laimėtą prestižinę stažuotę ir fantastiškas darbo sąlygas Tomas sutiko duoti išskirtinį interviu „Biržiečių žodžiui“. Visgi tie, kurie tikisi išgirsti atsakymą, ar egzistuoja ateiviai, turės nusivilti – kai kurių paslapčių, kaip sako Tomas, už NASA būstinės ribų negalima išnešti.
Kai susitikome virtualaus pokalbio su dr. Tomu Drevinsku, pas mus Lietuvoje buvo sekmadienio pavakarys. O Amerikoje, kur mokslininkas gyvena jau trečius metus, – sekmadienio pietų metas. „Žinau, jog Lietuvoje prasidėjo šalčiai, sniegas. O mes čia ištisus metus džiaugiamės lietuviškam gegužės-birželio mėnesiui būdingais orais. Kalifornijoje beveik nebūna lietaus, dangus visada giedras. Iš pradžių tai labai džiugina, tačiau man, pratusiam prie keturių metų laikų, gana keista gyventi tokiomis sąlygomis“, – tradiciškai pokalbiu apie orą pradeda pašnekovas. Tačiau už oro stichiją Tomui šiuo metu žymiai įdomesnės yra vandens platybės. Jaunas mokslininkas į NASA laboratoriją prieš kiek daugiau nei dvejus metus išvyko turėdamas vieną ir labai aiškų tikslą – sukurti visiškai automatizuotą autonominį analizės aparatą, kuris veiktų po vandeniu.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Alksniupiečiai dalyvavo kūrybinėje stovykloje