Švenčiame Šiaurės šalių literatūros savaitę

Šiau­rės ša­lių li­te­ra­tū­ros sa­vai­tė – tai tre­čią de­šimt­me­tį vyk­do­mas kul­tū­ros pro­jek­tas, ku­rio tiks­las puo­se­lė­ti gar­si­nio skai­ty­mo ir šiau­rie­tiš­ką pa­sa­ko­ji­mo tra­di­ci­ją, pro­pa­guo­ti Šiau­rės ša­lių li­te­ra­tū­rą ir pri­si­dė­ti prie skai­ty­mo ska­ti­ni­mo.

1995 m. ki­lu­si am­bi­cin­ga idė­ja grei­tai ta­po tra­di­ci­niu ren­gi­niu. Lapk­ri­čio 11–17 d. vi­so­se Šiau­rės ir Bal­ti­jos ša­ly­se vyks­ta Šiau­rės ša­lių li­te­ra­tū­ros skai­ty­mai. Tad ir Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Jur­gio Bie­li­nio vie­šo­sios bib­lio­te­kos Kup­re­liš­kio fi­lia­las pri­si­dė­da­mas prie šio gra­žaus pro­jek­to lapk­ri­čio 16 d. su­kvie­tė jau­nuo­sius bib­lio­te­kos skai­ty­to­jus į Šiau­rės ša­lių li­te­ra­tū­ros sa­vai­tės ren­gi­nį. Bib­lio­te­ko­je skai­ty­mui bu­vo su­kur­ta tin­ka­ma at­mos­fe­ra. Užt­rau­kę užuo­lai­das, pri­tem­dę švie­sas ir už­de­gę ke­le­tą žva­kių bib­lio­te­ko­je su­kū­rė­me jau­kią ap­lin­ką, pa­de­dan­čią nu­si­teik­ti skai­ty­mui. To­kia ir yra pa­grin­di­nė Šiau­rės ša­lių li­te­ra­tū­ros sa­vai­tės idė­ja. Šiais me­tais pa­tys jau­niau­si klau­sy­to­jai per šve­dų ra­šy­to­jos Ast­ri­dos Lindg­ren pa­sa­ko­ji­mą „Pe­pė šven­čia gim­ta­die­nį” ga­lė­jo nu­si­kel­ti į gim­ta­die­nio va­ka­rė­lį Vi­lo­je Vi­lai­tė­je. Dar prieš pra­de­dant skai­ty­ti jau­nie­ji bib­lio­te­kos skai­ty­to­jai pa­si­puo­šė gim­ta­die­nio ke­pu­rė­lė­mis taip su­kur­da­mi tik­ros gim­ta­die­nio šven­tės įspū­dį. Prit­rauk­ti vai­kų dė­me­sį bu­vo pa­si­rink­ta kiek neįp­ras­ta skai­to­vo vie­ta – skai­ty­mas vy­ko pa­si­ly­pė­jus ant kė­dės. Po skai­ty­mo vai­kai kaip ir tik­ra­me gim­ta­die­ny­je vai­ši­no­si Šiekš­ti­nin­kų kai­mo bend­ruo­me­nės na­rės Ire­nos Sty­rie­nės do­va­no­tu tor­tu.

Da­ly­va­vo vik­to­ri­no­je, žai­dė žai­di­mą „Do­va­nų ra­tas“, pie­šė ir kū­rė ar­ba­tos pa­dėk­liu­kus. Po ren­gi­nio vai­kai išė­jo su­si­pa­ži­nę su ra­šy­to­jos Ast­ri­dos Lindg­ren kny­gos „Pe­pė Il­ga­ko­ji­nė“ pa­grin­di­ne vei­kė­ja – spal­vin­ga ir maiš­tin­ga mer­gai­te, sau su­si­ku­rian­čia gy­ve­ni­mą, ku­ria­me vis­kas tu­ri bū­ti pra­mušt­gal­viš­ka ir sma­gu. Jau­nie­ji skai­ty­to­jai su­pra­to, kad kny­gų skai­ty­mas ga­li bū­ti vi­sai ne­nuo­bo­dus, o vei­kiau jau at­virkš­čiai – sma­gus ir la­bai links­mas.