Naujausios
Žolinės išvakarėse – žolininkės patarimai
Kelmės dvaro svirnas Žolinės išvakarėse pakvipo įvairiausiomis žolelėmis, gardumynais iš augalų. Patarimų, kokius valgomus laukinius augalus ir kaip vartoti ar naudoti visais metų laikais, receptų negailėjo Butkiškėje gyvenanti žolininkė Kristina Šilinskienė.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Augalai gelbėdavo ir gyvybes
Žolinių išvakarėse pasiklausyti žolininkės patarimų, paskanauti gardumynų iš augalų susirinko pilnas Kelmės dvaro svirnas kelmiškių ir svečių.
Žolininkė Kristina Šilinskienė susirinkusiesiems patarė prisiminti Lietuvoje augančius valgomus laukinius augalus arba susipažinti su jais ir draugauti.
„Parduotuvės pilnos atvežtinių augalų, bet kiek valgomų laukinių augalų auga tiesiog šalia mūsų“, – sakė žolininkė.
Augalų šaknys, lapai, žiedai ir kitos dalys tinka tiek vaistui, tiek ir maistui. Tik reikia augalus pažinti. Per Žolines pravartu prisiminti gamtos dovanas, suteikiančias sveikatą ir grožį.
Valgomų laukinių augalų vartojimo mažėjimas, pasak žolininkės, siejamas su gyvenimo stiliaus pokyčiais, žmonių atitrūkimu nuo gamtos, ūkių modernizavimu. Nors labai sunkiais laikais, per badmečius, tremtis laukiniai augalai gelbėdavo žmonių gyvybes.
Žolininkė pasidžiaugė, jog pastaraisiais metais vėl grįžtama prie laukinių valgomų augalų. Net aukščiausios klasės restoranai į savo meniu įtraukia laukinius valgomus augalus.
K. Šilinskienė sakė, jog ji renkanti laukinius valgomus augalus dėl natūralios jų augimvietės. Dažniausiai moteris žoliauja brandžiuose miškuose, kuriuose žmogus nevykdo jokios veiklos. Laukiniai augalai sukaupia žymiai daugiau veikliųjų maistinių medžiagų negu augantys darže.
Pušų spyglių limonadas
Žolininkė Kristina Šilinskienė pasakojo, kad valgomus laukinius augalus galima rinkti visais metų laikais.
Žiemos pabaigoje, kovo mėnesį, laikas prisirinkti pušų pumpurų, spyglių nuo ne jaunesnių kaip dešimtmečių medžių. Pušų preparatai yra vitaminingi, papildo po žiemos pavargusį, išsekusį žmogaus organizmą vitaminais, stiprina, padeda sergantiems peršalimo ligomis. Tačiau reikia nepamiršti, jog pušis gali kelti ir alergiją.
Žolininkė pateikė ir receptų. Pušų spyglius galima susidžiovinti ir vartoti ištisus metus kaip vitaminingą ir kvapnią arbatą.
K. Šilinskienė verda ir pušų sirupą. Pušų spyglius reikia nuplauti, susmulkinti, užpilti vandeniu ir virti apie valandą ar dar ilgiau. Nuovirą palaikyti parą, nukošti, įdėti cukraus, ir vėl virti, kol sutirštės. Sirupą žolininkė pila į gazuotą stalo vandenį. „Ypatingo skonio toks limonadas“, – sakė.
Po šalnų, rudenį, renkamos gilės, kasamos įvairios šaknys (kiaulpienų, varnalėšų, laukinių morkų), ajerų šakniastiebiai. Iš pastarųjų galima išsivirti saldainių. Šakniastiebius reikia nulupti, supjaustyti griežinėliais, du kartus nuvirti (nupilti vandenį) ir virti cukraus sirupe apie 20 minučių.
„Skonis tikrai stiprus, aštrus, bet saldainiai veiksmingi skaudant gerklei, gerina virškinimą. Ajeras, sakoma, gydo senatvę, visą organizmą kelia gyvenimui“, – teigė žolininkė.
Medžių dovanos
K. Šilinskienė pasakojo apie žmogui teikiamas klevų ir beržų dovanas.
Viena jų – šių medžių sula. Šviežioje beržų suloje gausu organizmui naudingų medžiagų. Pavasarį sula padeda iš organizmo šalinti įvairius toksinus, valo sąnarius, inkstus, jaunina ir stiprina organizmą, pasižymi nuotaiką gerinančiomis savybėmis. Sula tinkama ir kosmetinėms procedūroms.
Beržų sulą galima laikyti ir ilgesnį laiką – užsikonservuoti. Litrui sulos reikia 50 gramų cukraus, pakaitinti, įpilti šiek tiek citrinos sulčių. Žolininkė deda juodųjų serbentų šakelę. Mūsų senoliai beržų sulą laikydavo statinėse, užbėrę avižomis. Naudingi žmogui tiek beržo pumpurai, tiek ir lapai.
Pavasarį žolininkė patarė rinkti ir kitų prasprogusių medžių pumpurus. „Kitą pavasarį prisiskinkite ne tik liepų pumpurų, bet jau prasprogusių lapelių ir išsikepkite blynelių. Skonis –
nepakartojamas. Nepasakysi, jog valgai medžių lapus“, – sakė.
Lazdynas – lietuviškas ginkmedis
Žolininkė K. Šilinskienė pasakojo apie lazdyną, kuris gali būti gretinamas su visame pasaulyje žinomu ginkmedžiu.
Lazdynas, kaip ir ginkmedis, efektyviai gerina kraujotaką, stiprina venų ir kapiliarų tonusą. Todėl gegužės mėnesį verta prisirinkti lazdyno lapų, sudžiovinus – gerti arbatą.
Skaniausių žolių dešimtukas
Žolininkė išvardijo skaniausių žolelių dešimtuką. Skani, K. Šilinskienės teigimu, yra dilgėlė, varnalėša, karčioji kartenė, pievinis pūtelis, kiaulpienė, nakviša, siauralapis gauromatis, miškinis skudutis, garšva, builis, balanda.
Dilgėlė, kiaulpienė, garšva ir balanda – ypatingi, svarbiausi augalai. Garšva – pirmoje vietoje. Europos vienuolynuose garšva sudarydavo 70 procentų vienuolių raciono. Garšva nesukelia jokio šalutinio poveikio, todėl ją galima vartoti neribotais kiekiais tiek šviežią, tiek džiovintą.
Kasdienei arbatai žolininkė siūlė prisirinkti gervuogių, aviečių, žemuogių, gysločio lapų, papuošti – saulėgrąžų, pinavijų, rožių žiedlapių.
Vasaros ir rudens sandūros šventė
„Draikos voratinkliai, vėsta orai. Žolinė – paskutinė vasaros ir pirmoji rudens šventė, vasaros ir rudens sandūroje. Prisirinkome žolynų, prigaminome vaišių. Augalėlius – tiek valgomus, tiek ir vaistinius – ir aplinkui svirną auginome. Paragaukite, paskanaukite“, – sakė Kelmės krašto muziejaus etnologė Lina Užomeckienė.
Žolinė švenčiama rugpjūčio 15 dieną. Tikinčiųjų pasaulyje ši diena – Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės, pati seniausia ir garbingiausia Marijos šventė.
Lietuvoje labiausiai prigijęs liaudiškas šios šventės pavadinimas – Žolinė. Per iškilmingas Mišias šventinami žolynai. Žolinės atlaidai vyksta įvairiose Lietuvos bažnyčiose.
Mūsų protėviai baltai per Žolinę aukodavo užaugusio ir subrendusio derliaus aukas didžiajai deivei gimdytojai Ladai. Iki Žolinių nevalia būdavo valgyti naujojo derliaus vaisių.
Autorės nuotr.
PATARIMAI: Žolininkė Kristina Šilinskienė pasakojo apie laukinius valgomus augalus, augančius šalia mūsų, dalijo patarimus, pasiūlė ir receptų.
ŽOLINĖ: Pasiklausyti žolininkės patarimų, pasigardžiuoti žolelių arbatomis ar skanumynais iš laukinių augalų, pabūti draugėje susirinko pilnas svirnas kelmiškių ir svečių.
AUGALAI: Šalia dvaro išaugę laukiniai valgomi augalai buvo sukabinti ant svirno sienų.