Naujausios
Žiemą padaugėja traumų
Ilona Šnarienė
Traumatologai vieningai tvirtina, kad paspaudus šaltukui padaugėja įvairių traumų. Kaip jų išvengti, pataria ortopedas traumatologas Benjaminas Čižiūnas.
Griūvame, nes skubame
Anot gydytojo traumatologo B. Čižiūno, dažniausias traumų kaltininkas — per didelis skubėjimas, nes būtent tada tinkamai neįvertiname situacijos.
„Atmenu laikus, kai dirbdamas traumatologiniame punkte per 6 valandas sulaukiau 60-ties įvairias traumas patyrusių pacientų, — pasakoja B. Čižiūnas. — Skubėdami žmonės dažnai neįvertina šalčio, slidumo ir kitų faktorių. Einant apledėjusiu keliu jokiu būdu negalima skubėti“.
Medikas pataria aplenkti slidžias kelio atkarpas, iš namų išeiti anksčiau. Tegul kelias bus ilgesnis, bet saugesnis, o kad tinkamai įvertintumėte esamą situaciją, išėję į lauką pabandykite slystelėti.
„Jei tenka eiti slidžiu paviršiumi, nelaikykite rankų kišenėse, o jeigu nešate krepšius, vieną ranką palikite laisvą, kad išlaikytumėte pusiausvyrą. Pajutę, kad griuvimo neišvengsite, stenkitės pritūpti. Pargriuvus pagrindinis smūgis turėtų tekti klubui, o ne keliams, nugarai ar galvai. Stenkitės nugriūti ant šono, tada drabužiai atliks savotišką pagalvės vaidmenį ir sušvelnins smūgį“, — pataria gydytojas.
Atidžiau rinkimės avalynę
Gydytojas tvirtina, jog dažna traumų priežastis — nepatogi avalynė. Netinkamiausia avalynė — odiniais ar dirbtinės gumos padais. Moterims medikas pataria prasidėjus šalčiams atsisakyti aukštakulnių batų, kurie itin padidina kritimų pavojų.
„Žieminiai batai turi būti žemakulniai, kaučiuko padais. Padas turėtų būti grubaus reljefo, — pataria B. Čižiūnas. — Užsienyje ypač populiarūs batų padų sutvirtinimai.“ Galima apsieiti ir su paprasta priemone — ant batų padų priklijuoti pleistro.
Pramogaukime atsargiai
B. Čižiūnas perspėja ir aktyvaus poilsio mėgėjus. „Nepervertinkite savo gebėjimų — pasirinkę jūsų galimybes pranokstančią slidinėjimo trasą rizikuojate patirti vadinamą “slidininko nykščio„ traumą, — perspėja gydytojas. — Slidinėjimo lazdas pasirinkite tokias, kurias krentant galėtumėte greitai išmesti iš rankų, antraip trauma bus kur kas sunkesnė“.
O tiems, kas nori išvengti traumų, medikas pataria išmokti griūti. Žinoma, instinktai labai stiprūs, bet nemėginkite žūtbūt išsilaikyti ant kojų, o krintant remtis rankomis į žemę. Verčiau remkitės alkūne ir stenkitės pargriūti ant šono. Tada, mediko žodžiais, išvengsite ne tik tipinio rankos lūžio ties riešo kauliukais, bet ir traumų apskritai. Jei vis dėlto pargriuvote, likite gulėti, kol nesustosite slysti.
Rizika patalpose
Anot mediko, daugiau nei pusę traumų įvyksta namuose. „Pernelyg uolus elektros energijos taupymas tamsiuoju metų laiku neretai tampa vienišų, garbaus amžiaus žmonių rimtos nelaimės priežastimi, — dalijasi patirtimi B. Čižiūnas. — Kur kas pigiau įsigyti elektros energiją tausojančią lemputę ir ja apšviesti namų kertes, o svarbiausia laiptus, nei rizikuoti savo sveikata. Naktį prie lovos pravartu turėti prožektorių“.
Medikas įspėja nepalikti ant grindų išmėtytų laikraščių, drabužių, telefono laidų ar kokių kitų daiktų, už kurių galėtumėte užkliūti ir pargriūti. Vyresnio amžiaus žmonės labai dažnai pavirsta užkliuvę už kilimo.
Traumų pavojai slypi ir vonioje. Čia medikas rekomenduoja pasirūpinti guminiais kilimėliais.
Jeigu patyrėte traumą
Anot gydytojo B. Čižiūno, prieš skubant padėti, svarbu nepakenkti.
„Kol bus suteikta profesionali pagalba, reikia lūžio ar išnirimo vietą padaryti nejudrią; šaldyti ledu, sniegu, apsaugant žaizdą nuo infekcijos“, — pataria gydytojas.
Bet koks griuvimas pavojingas gyvybei, tačiau galvos sutrenkimas itin pavojingas. Esant galvos traumai mobilizuokite kaklą, kuris, anot mediko, tarsi gyvybės laidas tarp kūno ir galvos. Svarbu nesukinėti ligonio kaklo, nes neretai patyrę galvos traumą, kartu patiria ir kaklo traumą.
Pageidautina, kad ligonį į gydymo įstaigą gabentų greitoji medicinos pagalba. Po kvalifikuotos medikų pagalbos būtina griežtai laikytis visų medikų nurodymų.
„Judėkite tiek, kiek jums leido gydytojas. Jeigu sakė, jog judant būtina pasiremti ramentais, vadinasi, iš tiesų tai būtina. Bet kokia saviveikla neduoda jokios naudos, o tik dar labiau apsunkina bei pailgina gydymo procesą“, — sako B. Čižiūnas.
PATARIMAI: Pusiausvyrą gerinantys pratimai yra gera profilaktikos priemonė prieš griuvimą.„Neretai pacientų paprašau atsistoti ant vienos kojos, paeiti ant pirštų galų. Dažnam tai padaryti nepavyksta, nes šiuos pratimus žmogus atsimena daręs prieš 20-30 metų“, — sako traumatologas Benjaminas Čižiūnas.
Autorės nuotr.