Naujausios
Žarnyne slypi ir sveikata, ir mirtis
„Hipokratas numatė medicinos ateitį sakydamas, kad mūsų maistas turi būti mūsų vaistas, todėl medicinos ateitis – taisyklinga mityba“, – sako Aloyza Audra Lukšienė, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų centro genetikė, biologijos mokslų daktarė.
Nijolė KOSKIENĖ
nkoskiene@gmail.com
Kaip maitinasi jaunimas
Apie mitybos įtaką lėtinių ligų prevencijai A Lukšienė kalbėjo į Šiaulių centrinės poliklinikos salę susirinkusiai auditorijai.
A. Lukšienė turi penkis anūkus, todėl jai labai rūpi, kaip maitinasi jaunimas. Mokslininkė pateikė Vilniaus universiteto studentų mitybos tyrimą, kuriame dalyvavo 700 studentų.
Jų kraujyje rastas ženklus natrio ir vitamino B6 perviršis, tačiau katastrofiškai trūko visų likusių medžiagų: magnio, kalcio, kalio bei vitaminų A, C, D, B. Žinant, kad magnis dalyvauja beveik 300 fermentinių enzimų reakcijoje, cinkas – 200, dalis tiriamųjų ateityje turės labai rimtų sveikatos problemų.
„Mokslininkus labai nustebino tokie tyrimo rezultatai, o aš nė kiek nenustebau: akivaizdu, kad studentai valgo daug druskos, kiaušinių ir pieno, o viso kito jiems trūksta“, – tikina A.Lukšienė.
Patikrinus Klaipėdos mokinius, paaiškėjo, kad kas antras vaikas turi sveikatos problemų, prastą regėjimą. Mokslininkų išvados – vaikai patiria stresą, neišsimiega, jų mityba visiškai nesubalansuota.
Maistas ir mityba nėra tas pats
Anot A. Lukšienės, mokslininkai, mitybos specialistai kelia klausimą, ar apskritai dabartiniam žmogui įmanoma gauti iš maisto pakankamai maistingų medžiagų.
„Mityba tai nėra gero maisto suvalgymas. Jei maiste nebus pakankamai mineralų ir vitaminų, mityba bus nevisavertė“, – teigia mokslininkė.
Organizmui reikia iš maisto gauti 40 įvairių medžiagų, nes pats geba pasigaminti tik vitaminą D. Beje, pasak A. Lukšienės, apie 85 procentų tiriamųjų Lietuvoje trūksta vitamino D, o tada kitų medžiagų įsisavinimas yra probleminis.
Laikantis dabartinių pasaulinės mitybos rekomendacijų, žmogui per parą reikėtų suvalgyti apie 400 gramų vaisių ir tiek pat daržovių.
„Ar kas nors galime tiek suvalgyti?“ – klausia A. Lukšienė. Kita vertus, daržovėse ir vaisiuose yra keliskart mažiau maistingų medžiagų, vitaminų ir mineralų, negu prieš šimtą metų.
Pavyzdžiui, selenas yra gaunamas tik iš dirvožemio, tačiau dabartiniame dirvožemyje jo beveik nėra. Todėl, pasak A. Lukšienės, Suomijos vyriausybė yra išleidusi nutarimą, kuriuo trąšų gamintojai įpareigoti į dirvožemį terpti ir seleną.
Kopūstų testas
„Šiais laikais subalansuota mityba sunkiai įmanoma netgi valgant žaliai“, – teigia A. Lukšienė.
Pasaulinės mitybos organizacijos (PSO) rekomenduojama savaitės kryžmažiedžių (kopūstinių daržovių – kopūstų, brokolių, špinatų, rėžiukų ir t. t.) norma yra keturios-septynios porcijos per savaitę.
Amerikiečiai suvalgo vieną porciją, o japonai – aštuonias. Lietuvoje tokie tyrimai atlikti nebuvo, bet kiekvienas galime permąstyti, kiek porcijų įvairių kopūstinių daržovių suvalgėme.
Kryžmažiedžiai, primena A. Lukšienė, yra geriausi mūsų hormonų moduliatoriai, juose yra medžiagų, kurios reguliuoja estrogenų santykį. Tai – prevencija vėžiniams, širdies ir kraujagyslių ligų, autoimuniniams susirgimams.
Japonijos pavyzdys ir Lietuvos mirčių statistika
A. Lukšienė pateikia Japonijos pavyzdį. Šioje sveiką gyvenseną propaguojančioje šalyje, prieš priimant žmogų į darbą, matuojama jo liemens apimtis ir svoris. Jei skaičiai per dideli, žmogus išleidžiamas kelioms savaitėms „pasitaisyti“, jei apimtys dar neatitinka standartų, jis siunčiamas į svorio sureguliavimo ir subalansuotos mitybos kursus.
Japonai nemano, kad tai žmogaus teisių pažeidimas. Priešingai, tai diabeto bei širdies ir kraujotakos ligų prevencija bei ženklus biudžeto lėšų taupymas.
Lietuvoje širdies ir kraujotakos sistemos ligos ryškiai pirmauja mirtingumo sąraše (56,3 proc. visų mirusiųjų 2011 metais). Akivaizdu, kad joms gydyti išleidžiama ir didžiausia sveikatos biudžeto lėšų suma.
Nuo piktybinių navikų mirė 19,7 procento, trečioje vietoje yra išorinės mirties priežastys.
Apie dietų žalą
Nors yra prikurta apie 2000 dietų, nežinant riebalinės ląstelės veikimo mechanizmo, tikina A.Lukšienė, svorio metimas yra betikslis.
„Dažnai valgant nekaloringą, tačiau nemaistingą maistą, jūs išsekinate organizmą ne riebalų, o raumenų sąskaita. Organizmas turi gintis, atsistatyti, ir jei, pavyzdžiui, trūksta kalcio kraujyje, organizmas pradės imti jį iš stuburo ir greičiausiai susirgsite osteoporoze. Beje, nemokšiškos dietos dažnai tampa jaunų moterų nevaisingumo priežastimi“, – perspėja genetikė.
Svorio priaugimas iki 20-25 metų apskritai yra neleistinas, nes netaisyklingai maitinant vaikus, didėja riebalinių ląstelių skaičius, kurių vyresniame amžiuje nebe daugėja, bet jos plečiasi.
Į maistą žiūrėti, kaip į vaistą
A. Lukšienė įsitikinusi, kad su maistu galima išsigydyti beveik visas ligas.
„Į maistą reikia žiūrėti, kaip į vaistą. Amerikoje kasmet apanka pusė milijono žmonių vien dėl to, kad jiems trūksta betakarotino. Prisiminkime, juk ne veltui mums mamos anksčiau tarkuodavo morkas ar spausdavo morkų sultis“, – primena mokslininkė.
Pagaliau mokslas pripažino omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių naudą. Jos yra vadinamos smegenų maistu, anot A.Lukšienės, yra reikalingos žmogui nuo gimimo iki mirties. Kai jų trūksta, vaikai gali būti hiperaktyvūs ar net agresyvūs.
Atlikti tyrimai su kaliniais parodė, kad visiems jiems trūko omega-3. Šios riebalų rūgštys reguliuoja neuronų, kraujotakos sistemas, jos sergsti nuo depresijos, pakelia nuotaiką.
Gamtoje visos omega-3 riebalų rūgštys randamos riebioje jūrinėje žuvyje (lašišoje, tune, sardinėse, ančiuviuose).
Antras smegenis nešiojame žemiau liemens
„Žinokite, kad antras smegenis nešiojate žemiau liemens, todėl kiekvieno žmogaus racione privalo būti gerųjų bakterijų“, – tikina A. Lukšienė. Jos reikalingos, kad žarnyne nevyktų puvimas.
Nesuvirškintas maistas pūdamas išskiria toksinus ir kenčia kiti organai – dėl to gali kilti psoriazė, alergijos, uždegimai. Net 88 procentai imunologinių ląstelių yra žarnyne, todėl prieš operacijas gydytojai visada prašo pavartoti gerųjų bakterijų.
A. Lukšienė pirmiausia rekomenduoja susireguliuoti gerųjų ir blogųjų bakterijų santykį – kad mechanizmas užsikurtų, šis santykis turi būti 80:20. Beje, išgėrus antibiotikų, yra sunaikinama 40 procentai gerųjų bakterijų.
Beje, anot pašnekovės, jeigu reklamuojamuose jogurtuose gerųjų baterijų rasite, jos pasiliks skrandyje, iki žarnyno nukeliauti šansų neturi.
Ateitis priklauso PAM
A. Lukšienė įsitikinusi, kad ateitis priklauso PAM – papildomai alternatyviai medicinai. Atlikta apklausa parodė, kad 80 procentų motinų nenori vaikams duoti vaistų, tačiau mūsų gydytojai tam nėra parengti. „Kuris gydytojas karščiuojančiam vaikui pasiūlys duoti vitaminų A, E ir cinko bei karotenoidų?“ – klausia A. Lukšienė.
Pasak mokslininkės, Harvardo universitetas tik dabar pradėjo ruošti mitybos gydytojus, tačiau jų kol kas ruošiama tik 6 procentai. Lietuvoje tai irgi turės prasidėti. Pasak A. Lukšienės, jau dabar apsiskaitę pacientai reikalauja gydytojų platesnės informacijos, kaip gyventi, kaip maitintis sergant, kokius alternatyvius preparatus, papildus ar vitaminus naudoti.
PREVENCIJA: „Pats pigiausias gydymo būdas yra nesusirgti, todėl pirmiausia investuokime ne į padangas, tvoras ar plytas, o į savo organizmą“, – linki medicinos genetikė Aloyza Audra Lukšienė.
MITYBA: Genetikė Aloyza Audra Lukšienė sako, kad gera mityba nėra tik gero maisto suvalgymas.
Jono TAMULIO nuotr.
DOSJĖ
Aloyza Audra Lukšienė – medicinos genetikė, nuo 1972 metų biologijos mokslų daktarė, stažavusis VU, Maskvos genetikos universitete, turinti tarptautinių apdovanojimų, premijų, šiuo metu dirba Onkolgijos institute, ilgą laiką dirbo vienintelio medicinos žurnalo anglų kalba „Acta medica lituanica“ atsakinga moksline redaktorė, vertėja iš anglų kalbos, visuomenės veikėja.