Naujausios
Žalias maistas suteikė energijos
Būti sveikam ar ne, kiekvieno žmogaus pasirinkimas. „Žalias maistas – gyvenimo būdas, padedantis žmogui atsinaujinti“, – sako šiaulietė žaliavalgė Gitana Šiaulienė.
Ilona Šnarienė
redakcija@skrastas.lt
Virtas maistas – priklausomybė
Žaliavalgė G. Šiaulienė įsitikinusi, jog žalias maistas duotas mums gamtos, todėl geba patenkinti visus žmogaus poreikius ir garantuoti sveikatą bei ilgą ir šviesų amžių. Bet mūsų mitybos įpročius labai veikia vadinamasis kultūrinis įspaudas, tėvų suformuojamas dar ankstyvoje kūdikystėje.
Laikui bėgant virtas maistas mums tampa sunkiai įveikiama priklausomybe. Gal todėl, anot žaliavalgės, lietuvių, kurie vartoja išimtinai tik žalią, gyvą maistą, kol kas yra labai nedaug.
Moteris pripažįsta, kad išties yra sudėtinga išvengti termiškai apdoroto maisto. „Darbe kartu su bendradarbiais mėgaujuosi kava, nuėjusi į svečius, jeigu nėra galimybės rinktis, neįgnoruoju virto ar kepto maisto. Šeimininkas vaišes visada pateikia su meile, tad jas atstumdama įžeisčiau žmogų, – dalijasi mintimis ponia Gitana. – Svarbu mąstyti pozityviai ir negalvoti, kad nuo praryto kąsnio ims pykinti, nes tuomet taip ir nutiks“.
Avantiūra tapo kasdienybe
Didžiąją moters maisto raciono dalį sudaro žalias, termiškai neapdorotas maistas, dažniausiai organiškas maistas. Žaliavalgė prisipažįsta mieliau besirenkanti vaisius, daržoves, sėklas, grūdus ir žalumynus, kuriuos džiovindama, daigindama, spausdama, raugindama, mirkydama ir maldama sugalvoja neįtikėtinų patiekalų.
Gitana Šiaulienė sako, jog pereiti prie žaliavalgystės nebuvo sunku, nes yra imli naujovėms. „Nė neįtariau, kad ši avantiūra gali visam laikui iš pagrindų pakeisti ne tik supratimą apie mitybą, bet ir gyvenimo būdą. Netrukus įsitikinau, kad galima maitintis visai kitaip, nei esame įpratę ir nejausti diskomforto“, – pasakoja žaliavalgė.
Nors ir nepajutusi pereinamojo laikotarpio sunkumų, kiekvienam, norinčiam kardinaliai pakeisti mitybą, moteris pataria iškart nepulti į drastiškus eksperimentus. „Pradžia gali pasirodyti labai nelengva, ypač jei esate užkietėjęs mėsos gerbėjas“, – sako moteris.
Staiga pakeitus savo mitybos įpročius iškyla pavojus susidurti su detoksikacija. Atsisakius įprasto maisto, smarkiai sumažinus per dieną suvartojamų kalorijų kiekį ir nuolat patiriant gundymus kvapais ir vaizdais, kyla ne tik stiprių alkio priepuolių, bet ir pajuntama psichologinė įtampa. Gali imti skaudėti galvą, pykinti. „Tai organizmo valymosi krizė. Jei dar šiek tiek pakentėsite, krizė praeis, – tikina žaliavalgė. – Tada organizmas pereis į naują valymosi ir sveikimo etapą, o žmogus pajus jėgų antplūdį ir lengvumą“.
Organizmas pats pasako, ko jam reikia
Ponia Gitana sako, jog vyrauja klaidinga nuomonė, kad pasirinkus žaliavalgystę, teks valgyti vien žalumynus ir daržoves, atsisakant kūrybos virtuvėje. Anaiptol, žaliavalgystė suteikia plačias galimybes eksperimentuoti. Nors knygynuose apstu žalio maisto recepto knygų, ji mieliau kuria pati. Eksperimentuodama virtuvėje moteris stengiasi įsiklausyti į savo organizmą, ko jam reikia. Kaskart išmėginant vis naujus, iki tol nevalgytus produktus, organizmas tampa daug jautresnis ir padeda nustatyti kokių produktų valgyti, o kokių geriau atsisakyti.
„Kai organizmas apsivalo, daržovių skonis ima smarkiai skirtis, kad net sunku tuo patikėti – pasimėgaudama valgau pomidorą ir negaliu atsistebėti, kaip anksčiau nejaučiau jo dieviško skonio. O koks skanus ir kvapnus obuolys, koks sultingas agurkas, kokie maistingi špinatai. Nieko nėra geriau už natūralius produktus“, – tikina pašnekovė.
Sumokame savo sveikata
Sveikuolė sako, kad žaliavalgystė – puiki profilaktinė organizmo valymo priemonė, sauganti nuo virškinamojo trakto ligų, vidurių užkietėjimo ir hemorojaus. Toks valgiaraštis parankus žmonėms, sergantiems inkstų ligomis, ateroskleroze, odos ligomis ir reumatu. Tie, kurie vartoja daug šviežių vaisių ir daržovių, daug rečiau serga onkologinėmis ir širdies ligomis. Toks valgymo principas padeda išsivaduoti nuo daugybės chroniškų ligų. Termiškai neapdorotas maistas yra kur kas sotesnis, nors ir greičiau suvirškinamas.
Tikriausiai daugeliui kils kausimų, kaip gyventi be mėsos, iš kur gauti baltymų, kalcio?
„Jei pamiršite apdulkėjusius stereotipus ir mitus apie teisingą mitybą, sužinosite, kad mėsos baltymai nėra jau tokie naudingi, kaip manyta, o pieno produktai užteršia organizmą perdirbtais riebalais, todėl žarnyno veikla tampa vangi, o žmogus jaučia nuovargį, mieguistumą, netgi apatiją, – dalijasi patirtimi žaliavalgė. – Žmogus sukurtas tobulai, tad jeigu jis gyvena natūraliai, jam nėra ko sirgti. Liga – tai perspėjimas, kad kažką darai ne taip, kad atėjo metas peržiūrėti savo veiksmus ir įpročius“.
Lekiančiame pasaulyje ypač svarbu nepritrūkti energijos.
„Galima valgyti vien gyvą maistą ir išgyventi, energijos tikrai nepritrūks. Atvirkščiai – nustebsite, kur ji buvo iki šiol, – sako moteris. – Mūsų organizmas, virškindamas suvalgytą maistą, jame esančias maistines medžiagas – baltymus, riebalus, angliavandenius ir kita suskaido, pavyzdžiui, į aminorūgštis. Vaisiuose ir daržovėse aminorūgščių jau yra – tai lyg iš anksto suskaidyti baltymai. Taigi, organizmui nereikia papildomai dirbti norint juos pasisavinti, o mes, net ir gausiai suvalgę žalių vaisių ar daržovių, jaučiamės lengvi ir energingi“.
Jono TAMULIO nuotr.
ATRADIMAI: „O koks skanus ir kvapnus obuolys, koks sultingas agurkas, kokie maistingi špinatai. Nieko nėra geriau už natūralius produktus“, – tikina žaliavalgė Gitana Šiaulienė, atradusi naujus pojūčius.