Naujausios
Virusų atakos vėl įsibėgėja
Medikai prognozuoja, kad nauja rota ir nora virusų banga jau pakeliui. Daugėja karščiavimu, pykinimu ar vėmimu bei viduriavimu besiskundžiančių pacientų.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Dažniau serga vaikai
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad dėl įtariamo nora ar rota virusu kiekvieną parą pagalbą tenka suteikti vidutiniškai penkiems Šiaulių miesto gyventojams. Didžiausia dalis tokių pacientų — vaikai.
„Vaikai retai plauna rankas, — sakė Šiaulių greitosios medicinos pagalbos vadovė. — O šie virusai labai kibūs ir atsparūs. Patekę į organizmą jie sparčiai dauginasi ir sukelia žarnyno uždegimą.“
Virusai — apgavikai
Šiaulių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos Elenos Mockuvienės teigimu, dažnas pacientas, susirgęs virusų sukeltu skrandžio ir žarnyno uždegimu, nepajunta rimtesnių ligos simptomų — jį tik truputį pykina, retkarčiais skauda pilvą, skundžiasi bendru silpnumu, neaukšta temperatūra. Todėl temperatūrą, o kartais ir nedidelę slogą, anot gydytojos, žmonės paprastai „nurašo“ peršalimui, kuris pasirodo esantis nora virusas.
„Tai virusai — apgavikai. Dabartinės gastroenterovirozės simuliuoja virusines kvėpavimo takų ligas — sergant jomis gali prasidėti sloga, dirginantis kosulys, — teigia medikė. — Todėl žmonės kartais supainioja šiuos nieko bendro neturinčius susirgimus.“
Kaip atskirti?
Pasak medikės, nora viruso sukelta žarnyno infekcija, palyginti su rota virusine infekcija, yra lengvesnio tipo. Kartais ligonis skundžiasi tik silpnumu ir daugiau jokių simptomų nėra.
„Mes, gydytojai, nora infekciją kartais pavadiname “žiemos vėmimo“ infekcija, nes šios ligos pradžia — vėmimas. Paskui pakyla temperatūra iki 38 laipsnių, skauda pilvą, galvą, — aiškina gydytoja E. Mockuvienė. — Vieni nora virusą išsigydo lengvai netgi nesikreipdami į gydymo įstaigas.“
Rota viruso klinika yra sunkesnė — būdingas karščiavimas vidutiniškai iki 39 laipsnių, intensyvus viduriavimas daugiau dešimties kartų per dieną, vėmimas, bendra intoksikacija, pilvo skausmai. Vemdamas ir viduriuodamas ligonis netenka daug elektrolitų, mineralinių medžiagų, todėl ypač vaikams dėl bendros organizmo intoksikacijos gali prasidėti kvėpavimo, širdies darbo sutrikimai.
Todėl skubiai būtina atstatyti organizmo skysčių pusiausvyrą. Antibiotikai šioms infekcijoms gydyti neskiriami, nes jie virusų neveikia.
„Privaloma gerti kuo daugiau druskinių skysčių, pavyzdžiui, negazuoto mineralinio vandens, — pataria gydytoja. — Tačiau nebūtina pirkti, galima pasidaryti ir naminio gėrimo, litre vandens ištirpinant vieną arbatinį šaukštelį druskos bei aštuonis nubrauktus šaukštelius cukraus, kad cukraus kiekis neviršytų tris procentus tirpalo sudėties.“
Sergantis vaikas per dieną turi išgerti nuo pusantro iki dviejų litrų vandens, o suaugęs — ne mažiau poros litrų.
Rotavirusinės infekcijos, anot medikės, didžiausią grėsmę kelia vaikams, nes mažiausiųjų, maždaug iki dvejų metų, neįmanoma priversti iš buteliuko gerti sūrų vandenį.
„Tokiems vaikučiams yra atliekama infuzinė terapija gydymo įstaigoje, — teigia E. Mockuvienė. — Skysčiai sulašinami prijungus lašelinę.“
Gydytoja pataria sergančiajam rotavirusiniu gastroenteritu vengti aštrių patiekalų, šviežių vaisių ir daržovių, nes ligos laikotarpiu skrandis juos sunkiai virškina. Kelias dienas viduriuojant pravartu vartoti ir gerąsias bakterijas. Gydymo pagrindą turi sudaryti lengvai virškinama maisto dieta, geriausia vandenyje virtos kruopų košės be jokių priedų.
Šeimos liga
Rota ir nora virusai vadinami šeimos ligomis — pakanka labai mažo kiekio viruso, kad užsikrėtus vienam nariui, po vienos ar trijų dienų, išgultų visa šeima. Be to, šie virusai labai atsparūs — vandenyje jie išgyvena apie dešimt, o ant neplautų rankų — apie keturias dienas. Visiškai atsparūs jie ir šalčiui.
Rota ir nora virusais, anot šeimos gydytojos, užsikrečiama kontaktiniu keliu — per neplautas rankas, maistą, orą, žaislus, vandenį.
„Pagrindinė šių ligų profilaktikos priemonė — švara. Tas, kas rankas plaus dešimtis kartų per dieną, laikysis asmens higienos taisyklių tikrai nesusirgs, — pataria Šiaulių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja. — Būtina plauti viską prie ko liečiasi sergantis žmogus, valyti paviršius spiritu, chloro junginių tirpalais.“
„Blogai jaučiatės — nevaidinkite darbštuolių. Jei einate į darbą sirgdami, negerbiate aplinkinių, — įsitikinusi gydytoja. — Pabūkite vieną — keturias dienas namuose ir nutraukite užkrato grandinę.“
Skiepai mokami
Skiepų nuo nora viruso nėra, o nuo rota sukeltos infekcijos skiepijami tik vaikai, geriausia — iki šešių mėnesių. Vakcinos yra dviejų rūšių ir mokamos — nuo dviejų šimtų litų už vieną dozę (skiepijama, priklausomai nuo vakcinos rūšies, du arba tris kartus sulašinus dozę į burnytę, nereikia jokių injekcijų). Imunitetą iki trijų metų įgyja 85— 95 procentai paskiepytųjų nuo rota infekcijos. Kadangi persirgus noro ir rota virusų infekcija imunitetas yra trumpalaikis, todėl nesilaikant higienos reikalavimų, esant pakartotiniam kontaktui su sergančiais galima susirgti net keletą kartų.
Skaičiai
Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, per 2009-uosius virusinė žarnyno infekcija diagnozuota 257 ligoniams: 256-iems — rotavirusinė.
2008 metais rota virusas nustatytas 229 ligoniams.
Daugiausiai rotavirusinių ir noravirusinių infekcijų kiekvienais užfiksuojama Šiaulių mieste.
Virusinių žarnyno infekcijų beveik nefiksuojama tik tris ar keturis mėnesius per metus, o pikas — žiemą ir pavasarėjant.
GYDYMAS: Šiaulių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos Elenos Mockuvienės teigimu, susirgus žarnyno virusinėmis infekcijomis būtina kuo skubiau atstatyti mineralinių medžiagų ir elektrolitų balansą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.