Naujausios
Vėžį įmanoma pažaboti
Radviliškio Visuomenės sveikatos biuro iniciatyva su radviliškiečiais susitikusios Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio profilaktikos ir informacijos skyriaus vedėja Jūratė Tamošauskienė ir to paties instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovė Birutė Aleknavičienė teigė, kad vėžiui, kuris pastaruoju metu sparčiai plinta, galima užkirsti kelią. Būdai — paprasti, tačiau daugelio primiršti.
Statistika verčia susirūpinti
Šalyje kasmet diagnozuojama per 16 tūkstančių naujai susirgusiųjų vėžiu. Nuo šios ligos kasmet miršta per 8 tūkstančius gyventojų.
Šalyje vėžiu serga 68 tūkstančiai žmonių — 2 procentai visų gyventojų. Vyrų šia liga serga 26 tūkstančiai, moterų — 42 tūkstančiai. Sergančiųjų daugėja.
Vėžio susirgimų statistikos kreivė kyla į viršų ir dėl to, jog didėja gyventojų skaičius, ilgėja gyvenimo trukmė, daugėja šios ligos rizikos veiksnių, gerėja piktybinių navikų diagnostikos galimybės — atsirado galimybių nustatyti ankstyvos stadijos vėžį.
Kitos prielaidos didėti sergamumui vėžiu — rizikos veiksniai, kuriuos žmonės gerai žino, tačiau į juos vis dar nekreipia pakankamai dėmesio.
50 procentų piktybinių navikų įmanoma išvengti, jei įvertinsime rizikos veiksnius ir jų išvengsime, taip pat jei tikrinsimės, ir vėžys bus nustatytas ankstyvos stadijos.
Dūmas ir mityba
Pagrindiniai rizikos veiksniai susirgti vėžiu — tabako rūkymas ir netinkama mityba.
Rūkantiesiems didžiausia rizika susirgti burnos ertmės vėžiu (vyrų suserga 90 procentų, moterų — 58 procentai), plaučių vėžiu (vyrų atitinkamai suserga 89 procentai, moterų — 78), gerklų vėžiu (79;87), stemplės vėžiu (77;71). Rūkantieji taip pat greičiau nei nerūkantieji suserga inkstų, šlapimo pūslės, kasos vėžiu.
Su netinkama mityba, nutukimu siejamas krūtų vėžys po menopauzės, storosios ir tiesiosios žarnos vėžys, gimdos kūno, inkstų, stemplės, prostatos, tulžies pūslės vėžys.
Tikriausiai nėra nežinančių, jog nutukimą skatina per gausus kaloringo, riebaus maisto, ypač gyvulinės kilmės, vartojimas, mažas fizinis aktyvumas. Net ir žinodami tai, dažnai maitinamės per riebiai, per gausiai.
Baltymai turi sudaryti 10-15 procentų paros maisto davinio energetinės vertės, angliavandeniai — 55-62 procentus, riebalai — 28-32 procentus. Iš tikrųjų lietuviai maitinasi kitaip: 40-50 procentų jų paros maisto davinio energetinės vertės sudaro riebalai, daugiausia — gyvulinės kilmės.
Su netinkama mityba siejama maždaug trečdalis susirgimų vėžiu. Dalį piktybinių navikų sukelia cheminės maistą teršiančios medžiagos. Pavojinga valgyti rūkytus, riebaluose ilgiau keptus maisto produktus, pakelėse augintas daržoves ar vaisius, pavojinga gerti nitritais bei nitratais užterštą vandenį, valgyti pelėsiais užterštus riešutus, ryžius. Navikus taip pat gali sukelti pesticidai, insekticidai, maisto dažai. Tai, atrodo, visiems žinoma, tačiau vėžio susirgimų dėl minėtųjų priežasčių nemažėja.
Kitos grėsmės
Apie 7 procentus vėžio atvejų lemia piktnaudžiavimas ultravioletiniais spinduliais.
Įrodyta, kad ilgalaikis saulės poveikis turi didžiausią įtaką išsivystyti odos melanomai. Didesnė rizika susirgti — šviesios odos, mėlynakiams, šviesiaplaukiams žmonėms.
Taip pat įrodyta, kad vaikystėje saulėje praleistas ilgas laikas vėliau, jaunystėje, padidina melanomos riziką. Greičiau suserga ir tie, kurie įprastai dirba patalpose, o per atostogas stengiasi stipriai nudegti saulėje.
Profilaktika apsisaugoti nuo odos vėžio — saikingai degintis, naudoti apsauginius kremus.
Daugėja žinių apie polinkį sirgti šeiminiu vėžiu. Paveldimi yra mutavę genai, kurie, susidarius palankioms sąlygoms, gali sukelti vėžio vystymąsi.
Dažniausi šeiminiai ar paveldimi navikai — krūties, kiaušidžių, storosios žarnos, inkstų.
Jei šeimoje, tarp giminių yra ar buvo sergančiųjų šiomis ligomis, reikia būti ypač atidiems, kilus įtarimui, kreiptis į medikus.
Priklauso nuo kiekvieno valios
Siekiant išaiškinti ankstyvomis vėžio stadijomis arba ikivėžiniais pakitimais sergančius žmones, šalyje yra vykdomos atrankinės patikros programos. Jų tikslas — mažinti sergamumą bei mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, priešinės liaukos, storosios žarnos vėžio, pailginti gyvenimo trukmę, pagerinti gyvenimo kokybę.
Siekiant, kad programos duotų efektą, turi būti patikrinta 80 procentų tam tikro amžiaus gyventojų populiacijos.
Įrodyta, pavyzdžiui, kad moterų, dalyvaujančių programoje, mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio (sergamumas šia liga Lietuvoje — didžiausias iš Europos šalių) galima sumažinti maždaug 90 procentų.
Jei moterys tikrintųsi kasmet, sergamumas gimdos kaklelio vėžiu sumažėtų iki 93 procentų, jei kas 3 metus — iki 91 procento, kas 5 metus — iki 84 procentų. Net jei moterys dėl gimdos kaklelio vėžio tikrintųsi kas 10 metų, sergamumas sumažėtų iki 64 procentų.
Sveikata, be kita ko, reikalauja ir paties žmogaus pastangų bei valios.
Jadvygos BUIVYDIENĖS nuotr.
GALIMYBĖ: Gydytoja Jūratė Tamošauskienė: „50 procentų piktybinių navikų išvengsime, jei įvertinsime rizikos veiksnius ir tikrinsimės sveikatą“.
PATARIMAS: Gydytoja Birutė Aleknavičienė: „Jei nesulaukėte kvietimo pasitikrinti pagal atrankinės patikros programas, patys kreipkitės siuntimo į šeimos gydytoją“.