Užaugo kaliaropių

Felikso Grunskio nuotr.
KALIAROPĖ: gūžinio kopūsto giminaitė
Jau užaugo ropiniai kopūstai, kuriuos dar vadiname kaliaropėmis. Nereikia leisti kaliaropės ilgai augti. Skaniausios ropelės, kurių skersmuo 5–7 cm. Perdirbimui dažniausiai auginami hibridai, suformuojantys didesnes, 8–12 cm skersmens ropeles.

Istorija

Kaliaropės vertingos, jas auginti lengviau nei gūžinius kopūstus. Tačiau kaliaropės gūžinių kopūstų populiarumu dar nepralenkė. Mat gūžiniai kopūstai anksčiau pradėti auginti mūsų daržuose. Ant kasdienio stalo dažnos šviežių gūžinių kopūstų salotos, sriubos, balandėliai, rauginti kopūstai, kiti tradiciniai kopūstų patiekalai. O kaliaropių patiekalai nėra tokie dažni. Kaliaropės mūsų daržuose pasirodė vėliau. Ir dabar ne vienas į kaliaropes be didelio susižavėjimo žiūri. Nors kaliaropės buvo auginamos ir giriamos net senovės Romoje. Kaliaropes tikrai yra už ką girti. Jos ne tik puikus maistas, bet nuo kai kurių ligų – vaistas.

Vertė

Kaliaropės šiek tiek skoniu ir išvaizda primena ropes. Matyt, todėl daržovės pavadinime ir yra žodis ropė. Tačiau šis augalas ne ropės, o baltagūžio kopūsto giminaitis. Nors iš lapų galvos nesusuka, bet užaugina virš žemės storą, panašų į ropę, kotą. Ir tas stiebagumbis turi visas gūžiniam kopūstui būdingas savybes.

Kaliaropėse daug vitamino C – kiekiu lenkia apelsinus, obuolius, citrinas. 120 g svorio kaliaropėje yra vitamino C dienos norma. Yra daug B grupės vitaminų, naudingų tiek mūsų plaukų ir odos grožiui, tiek organizmo energijos apykaitai bei gyvybei. Kaliaropėse yra geležies, reikalingos kraujotakai. Yra magnio, naudingo raumenims ir širdžiai. Yra mangano, kuris palaiko gerą nuotaiką, nes moka kovoti su stresu. Dar yra karotino, natrio, kalio, kalcio, vario, fosforo, jodo... Kaliaropėse yra gliukozės, fruktozės.

Maistui

Kaliaropės subtiliai ir švelniai skanios. Jos gali būti valgomos žalios, supjaustytos juostelėmis ar sutarkuotos, įmaišytos į salotas. Kaliaropės skanios virtos ar kaitintos garuose. Tinka ir sumaltos su mėsa, žuvimi.

Kaliaropė yra skani, todėl ji turėtų patikti ir mažiems vaikams. Taip mažieji valgytojai gaus vertingų mineralinių druskų ir vitaminų.

Galima valgyti net tik kaliaropių gumbus, bet ir jaunus lapus. Juose irgi yra daug vertingų medžiagų.

Gydymui

Tvirtinama, kad kaliaropė saugo nuo visokiausių infekcinių susirgimų. Mat valgant kaliaropes organizme vyksta aktyvi

medžiagų apykaita. Galima net svorio numesti. Kaliaropės varo iš organizmo nereikalingus skysčius. Taip pagelbstima inkstams, kepenims, tulžies pūslei. Kaliaropės sugeba sumažinti arterinį kraujo spaudimą. Liaudies medikai kosulį ir užkimimą pataria gydyti šviežioms kaliaropių sultimis. Tačiau kaliaropių nepatariama valgyti tiems žmonėms, kuriems yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas.

Gumbų spalvos

Yra violetinių ir baltų kaliaropių. Violetinės kaliaropes yra skanesnės. Jas rečiau pažeidžia ligos ir kenkėjai. Lėčiau auga, todėl greitai neperauga. O baltos kaliaropės sunoksta greičiau nei violetinės. Galvodami apie kitų metų derlių, turime iš ko rinktis.

Laikymas

Jeigu kaliaropių užaugo daug, galima pasistengti jas išlaikyti ilgiau. Reikia rauti su šaknimis, apipjaustyti lapus, palikti maždaug 2 cm kotelį. Apie mėnesį galima išlaikyti šaldytuve. Norint išlaikyti ilgiau, reikia laikyti vėsiame ir drėgname rūsyje, apipylus smėliu.