Naujausios
Sveika pirtis (2)
Pirtis — ir sveikatai, ir grožiui
„Pirties akademijos“ įkūrėjas fizikas Rimas Kavaliauskas iš pirmo žvilgsnio gali atskirti suomių darbininką nuo prancūzų diplomato. Suomių darbininko oda bus švelni kaip kūdikio, o prancūzų diplomato — šiurkšti kaip medžio žievė. Kodėl? Suomių darbininkas reguliariai vaikšto į pirtį.
Irena BUDRIENĖ
Truputis streso — naudinga
R. Kavaliauskas akcentuoja, kad nuolat lankantis pirtyje galima išvengti daugelio ligų, užsigrūdinti. Veikiamas pirties karščio, po to staiga vėsinamas šaltu vandeniu organizmas išmoksta prisitaikyti prie temperatūrų pokyčio ir kasdienėse situacijose nebeperkaista ir nebeperšąla.
Anot R. Kavaliausko, pirma organizmo reakcija į karštą pirtį — oda pašiurpsta. Taip atsitinka, kai labai karšta ar šalta — organizmas siekia apsisaugoti nuo nepalankių aplinkos sąlygų.
Kyla klausimas, jeigu į pirtį einame atsipalaiduoti, tai kodėl patys sukeliame kūnui stresą? Kiek žmogus gali įkaisti?
Tarkime, garinėje yra 80 laipsnių. Padėjus joje maišą su smėliu, po valandos pagal fizikos dėsnius jis įkais iki 60 laipsnių. Jeigu žmogaus kūno temperatūra perkopia 42 laipsnių ribą, jis miršta, nes sukreša kraujo baltymai.
Organizmo medžiagų apykaita sukurta taip, kad išsaugotų normalią temperatūrą. Pirties sukeliamas stresas, R. Kavaliausko žodžiais, yra naudingas, nes verčia organizmą mobilizuotis. Sparčiau gaminasi hormonai, padedantys žmogui būti energingam ir žvaliam.
Kraujagyslės išsiplečia — kraujo spaudimas krenta
Kita organizmo reakcija į pirtį — oda pradeda prakaituoti. R. Kavaliauskas išskyrė dviejų tipų prakaitavimą. Kai įkaistama pamažu, prakaito poros spėja išskirti sekretą, iš kūno šalindamos kenksmingas medžiagas. Bet pradėjus staiga intensyviai kaitintis stengdamasis atvėsti organizmas išmes visa, kas skysta — net kraujo limfą, o tai — žalinga.
Po prakaitavimo seka gilus kraujagyslių išsiplėtimas. Odai pradėjus kaisti aukščiau 42 laipsnių, organizmas naudoja vidinį vėsaus kraujo rezervą, kuris priplūsta į kūno paviršių. Tuo metu vidaus organai gauna mažiau kraujo — jie pereina į poilsio režimą.
Širdis, atvirkščiai, priversta plakti greičiau. Kai išsiplečia paviršinės kraujagyslės ir kapiliarai, kurių ilgis, R. Kavaliausko žodžiais, siekia apie 100 tūkstančių kilometrų, kraujo spaudimas krenta.
Pirtyje širdis plaka taip, lyg nuėjus du kilometrus. Tai, anot R. Kavaliausko, sveika, nes po infarkto ar insulto žmogus reabilituojamas jam nustatant fizinį krūvį. Lygiai tas pats vyksta pirtyje — sisitemingai lankydamasis joje žmogus atsistato.
Spartėja kraujotaka, gražėja oda
Kaitinantis pirtyje, anot R. Kavaliausko, spartėja kraujotaka, dažnėja kvėpavimas, į kraują patenka daug grožio — anabolinių hormonų, kurie paprastai išsiskiria miegant.
Sušilęs kraujas su papildomu deguonimi pasiekia visas kūno kerteles — galūnes, sąnarius. Pastarieji geriau aprūpinami maisto medžiagomis, tampa lankstesni.
Ypač palankiai pirtis veikia odą, kuri yra ir valoma, ir maitinama. R. Kavaliausko žodžiais, žmogui senstant epidermio kraujagyslės apmiršta, todėl negaudama naudingų medžiagų oda vysta.
Pirtyje kraugyslės išsiplečia, į odos paviršių pribėga kraujo, kuris atneša maisto medžiagų, praplauna, odos būklė pagerėja.
Per odą žmogus pašalina tris kartus daugiau kenksmingų medžiagų nei su šlapimu. Kai oda intensyviai prakaituoja, inkstai gali pailsėti — jie pereina į miego režimą.
R. Kavaliausko teigimu, šiluma skatina organizmo skysčių tekėjimą — praplečia tulžies, inkstų kanalus. Geriant daug arbatos per išsiplėtusius inkstų kanalus galima išplauti smėlį — tai gera akmenligės profilaktika. Sveikos pirties žinovas akcentavo, kad sergant inkstų akmenlige, prieš kaitinantis pirtyje reikėtų pasikonsultuoti su nefrologu. Esą šilumos efektas gali sujudinti inkstų akmenis.
