Naujausios
Surinktos vaistažolės suteikia stiprybės
Ilona Šnarienė
Žolininkė Vanda Lukošaitienė pašaukimą žolelėms sako paveldėjusi iš mamytės. „Buvo sunkūs pokario laikai, visko trūko, todėl mums susirgus, mama suskubdavo arbatėles virti“, — prisimena žolininkė, kuri dabar pati prisirenka vaistinių augalų.
Mamos pamokos
Ponia Vanda šeimoje buvo vyriausia, tad žoleles rinkti eidavo kartu su mama. „Parodo mamytė žolelę, įsimenu ir jau žinau, kokia ir nuo ko bus naudinga, — pasakoja moteris. — Ta pačia žolelių arbatėle mamytė vaišindavo kaimo moterėles. Arbatėlė iš pirmųjų sodo žiedų — vyšnių, obelų bei kitokių vaismedžių, kad ir bekvapė, tačiau tarsi pasaldinta būtų. Beje, pirmųjų žiedų arbatėlė labai tinka galvos bei sprando skausmams gydyti“.
Žolininkei smagiausia — gamtoje. Galvą sopa, kai nėra su kuo į mišką važiuoti arba kai be perstojo pliaupia lietus. Nesuspėsi laiku — peraugs vaistažolės ir nebebus tinkamos naudoti.
Žolelių galia išbandyta
„Turiu krūvą knygų, — mosteli ranka į knygomis nukrautas lentynas ponia Vanda, — skaitau apie vaistažoles. Sergu krūtinės angina, priepuoliai nesiliaudavo kartojęsi, teko daug tablečių išgerti, ligoninėje dažnai gulėti. Pradėjau gydytis žolelėmis. Ligos neišsigydžiau, tačiau gerdama vaistažolių arbatėles jaučiuosi daug geriau, nebevargina nei priepuoliai, nei dusulys.“
Vaistingųjų augalų dėka, ypač takažolės, kuri ypač gerai skatina prakaitavimą, moters inkstuose buvę akmenys pasišalino be operacijų, ir jau kelerius metus inkstų skausmai nebevargina.
Gamta nešykšti sveikatos
Žolininkė sako, kad daugumą žolelių reikia suspėti surinkti iki šv. Jono. Miško žolelės nėra labai kvapnios, o iš jų mišinio paruošta arbata yra aitresnė negu iš pievoje skintų žolynėlių.
„Ruošdama mišinį be draugų neapsieičiau, nes sodo neturiu, o kad arbatėlė aromatingesnė būtų, reikia įdėti keletą lapelių šaltmėtės“, — kilnoja draugų dovanas žolininkė.
Prieš patį žydėjimą surinktos žolelės yra pačios kvapniausios, jose būna daugiausia veikliųjų medžiagų. Rudenį, t. y. augalų vegetaciniam laikotarpiui pasibaigus, naudingiausia rinkti augalų šaknis ir darytis antpilus.
Antpilas sąnariams gydyti
„Nepamirškite pasižiūrėti, koks mėnulis danguje, nes antpilai daromi per delčią“, — mokė žolininkė.
Antpilą sąnarių skausmui gydyti, anot ponios Vandos, gali pasidaryti kiekvienas: reikia paieškoti, kur auga „riebios“ kiaulpienės, iškasti jų šaknis, parsinešus namo švariai nuplauti, padžiovinti keletą dienų, supjausčius į kelias dalis sudėti į stiklainį ir užpilti amoniaku. Taip paruoštas antpilas nebus nei malonios išvaizdos, nei aromatingas, tačiau vakare, prieš einant miegoti, ištrynę skaudamus sąnarius bei šiltai juos aprišę, rytą atsikelsite sveikesni. Procedūrą teks pakartoti po poros savaičių, kai vėl pajusite maudžiantį skausmą sąnariuose.
Žolininkė patarimai
Skrandžio skausmus ponia Vanda pataria gydytis ajerų šaknų milteliais. Ajero šaknelę švariai nuplaukite ją, išdžiovinkite ir sumalkite. Skrandžio skausmui numalšinti užteks vieno arbatinio šaukštelio sausų ajerų miltelių.
Rudenį nepamirškite šermukšnių. Žolininkė mena, jog vaikystėje jų keletą kibirų priskindavo, mat mama kepenis šermukšnio uogomis gydėsi. Tačiau žiemą visai pakanka 3— 4 nedidelių stiklainių sutrintų šermukšnių.
Moteris pataria nepatingėti pasidarbuoti, kai prasideda šaltalankių metas. Šaltalankiuose yra ištisas lobynas vitaminų, kurie ypač naudingi mūsų odai, akims, visam kūnui. „Labai vertinu šio stebuklingo augalo sultis, nes jų dėka išsigydžiau savo spuoguotą veidą. Kai prisimenu, išgeriu porą šaukštų šaltalankių uogų sulčių arba jomis arbatėlę pasigardinu“, — šypsosi ponia Vanda.
Pasiruošti žoleles nėra lengva
„Vasarą mano kambarėlis būna klote nuklotas įvairiausiais lapeliais, žiedeliais, pumpurėliais, o po namus pasklinda labai geras jų aromatas, — pasakoja žolininkė. — Privargstu, kol surinktas žoleles išdžiovinu, paruošiu. Džiūdamos vaistažolės keičiasi, o kad išlaikytų savo spalvą ir neįsiveistų mikroorganizmų, itin svarbu jas saugoti nuo drėgmės.“
Norint sulaukti gerų gydymo rezultatų, paruoštas vaistažoles reikia tinkamai laikyti. Blogai laikomos jos pamažu praranda biologiškai aktyvias medžiagas ir netenka vertės.
Visas surinktas bei paruoštas žoleles ponia Vanda sunaudoja iki pavasario. Tą patį padaryti pataria ir tiems, kuriems jas išdovanoja — draugams, kaimynėms, savo vaikams.
PATARIMAS: Žolininkė Vanda Lukošaitienė pataria kuo daugiau arbatėlių gerti: „Tada mažiau cheminių vaistų teks naudoti, o mes patys rečiau dejuosime dėl vis prastėjančios sveikatos“.
Autorės nuotr.