Naujausios
Su ligoniais bendrauja „Skype“
Prieš keletą mėnesių Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinika su kai kuriais pacientais, besigydančiais tuberkuliozę, pradėjo bendrauti per programą „Skype“. Kiekvieną rytą bendrosios praktikos slaugytoja internetu susisiekia su pacientu, kuris prieš vaizdo kamerą išgeria vaistų dozę. Pasak medikų, ši naujovė labai patogi žmonėms, kurie dirba, studijuoja ir negali kas rytą atvykti į kliniką.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Piktybiškai nutraukus gydymą, galima gydyti priverstinai
Danutė Jadzevičienė, Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos konsultacijų poliklinikos vedėja, sako, kad efektyviausia tuberkuliozės prevencijos priemonė – sėkmingai išgydytas kiekvienas asmuo, susirgęs atvira tuberkuliozės forma, kad nebeplatintų ligos.
Klinikoje teikiama DOTS (tiesiogiai kontroliuojamo nepertraukiamo gydymo) paslauga. Ši paslauga tuberkulioze sergančiam pacientui teikiama iki visiško pasveikimo.
Klinikoje šiuo metu yra 13 pacientų, kuriems teikiama DOTS paslauga. Dauguma ligonių kasdien darbo dienomis atvyksta vaistų išgerti į DOTS kabinetą, penki pacientai šiuo metu paskirtą vaistų dozę suvartoja tiesioginio ryšio internetu metu. Šie pacientai DOTS kabinete vaistus pasiima savaitei.
Kad su pacientais galima bendrauti skaipu, Šiaulių medikai nusižiūrėjo iš kolegų latvių.
Algirdas Gauronskis, Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos direktorius, neseniai dalyvavo seminare Londone, kuriame toks būdas pristatytas kaip naujovė. Seminare taip pat pristatytas kitas būdas bendrauti – trumposios žinutės. Kol kas nepasiekiama naujovė atrodo išmaniosios vaistų dėžutės. Atidarius dėžutę ir išėmus vaistą, išsiunčiama žinutė gydytojui.
Pacientų, kuriems Šiauliuose teikiama DOTS paslauga, skaičius svyruoja. Kartais jis viršija 20, kartais nesiekia 10. Vieniems pacientams vaistus reikia vartoti porą mėnesių, kitiems – iki dvejų metų, priklauso nuo ligos sunkumo ir kaip sekasi gydyti.
„Kartais ligoniams kyla klausimas, kodėl reikia dar 18 mėnesių kasdien vaikščioti pas mus, gerti saujas tablečių. Bet gydytis reikia, nes tuberkuliozė miega“, – sako gydytoja D. Jadzevičienė.
Jos žodžiais, ne tik socialiai pažeidžiami žmonės nutraukia gydymą. Būna, kad vaistus pamiršta gerti ir sąmoningi, išsilavinę žmonės. Todėl tiesiogiai kontroliuojamas gydymas, priminimas išgerti vaistus yra būtinas.
Jeigu pacientas piktybiškai nutraukia gydymą, remiantis įstatymu tokį ligonį galima išvežti priverstinai gydyti į Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninę.
DOTS kabinete ne tik pasirūpinama, kad pacientas išgertų vaistus, bet ir kalbamasi su ligoniu apie jo ligą, sveikimo rezultatus. D. Jadzevičienė sako, kad kalbėti su pacientu apie tai, koks ilgas ir nuoseklus gydymas laukia, pradedama dar jam gulint ligoninėje.
Neatsiejamas DOTS elementas – socialinės motyvacijos ir paramos pacientams užtikrinimas.
Tuberkulioze sergantys ligoniai gauna talonų maisto prekėms įsigyti, jiems kompensuojamos kelionės į ir iš klinikos išlaidos, skiriami medikamentai vaistų nuo tuberkuliozės pašaliniam poveikiui mažinti.
Lėšos šiai paramai gaunamos įgyvendinant sveikatinimo projektus. Tai sudaro apie 6 tūkstančius eurų kasmet. Dalis šių lėšų yra skiriama nedraustiems ir rizikos grupėse esantiems asmenims tikrinti dėl tuberkuliozės.
Nuo šių metų birželio 1 dienos DOTS metu vaistai nuo tuberkuliozės skiriami nemokamai.
Situacija gerėja?
A. Gauronskis sako, kad Lietuvoje nuo 1998 iki 2012 metų tuberkuliozės atvejų sumažėjo beveik 45 procentais. Nepaisant to, šiuo metu 100 tūkstančių gyventojų tenka daugiau kaip 40 tuberkuliozės ligonių, kai, pavyzdžiui, Estijoje – tik 20 ligonių 100 tūkstančių gyventojų.
„Norint sumažinti sergamumą, pirmiausia reikia išaiškinti, diagnozuoti tuberkuliozę, o paskui ją gydyti. Jeigu žmogus šiandien susirgtų plaučių uždegimu, tai spalio viduryje jis būtų sveikas. Jei šiandien žmogus susirgtų tuberkulioze, jis pasveiktų tik kovo mėnesį, o jei susirgtų atsparia tuberkuliozės forma, pasveiktų tik 2018 metų spalį“, – lygina A. Gauronskis.
Artimiausiu metu kiekvienoje savivaldybėje turėtų atsirasti DOTS kabinetai.
Pasak A. Gauronskio, siekiant mažinti tuberkuliozės ligos atvejų svarbu keisti ir visuomenės požiūrį. Dažnas įsivaizduoja, kad šia liga suserga tik benamiai. Beje, jų – vienetai. Tuberkuliozė neretai pakerta kitus.
„Kartais išgirstu stebintis, kaip išleidžiam iš ligoninės iki galo nepasveikusį žmogų. Bet jeigu jis geria vaistus, po dviejų savaičių gydymo, kad ir išskiria bakterijas, bet jos nesukelia ligos. Kitaip turime žiūrėti į ligą ir ligonį“, – pažymi A. Gauronskis.
Materialinė parama tuberkuliozės ligoniams yra labai svarbi, nes susirgę jie ilgam tampa nedarbingi ir patenka į „ekonominę duobę“. Negana to, trūksta visuomenės tolerancijos.
Pasak gydytojo, priverstinis gydymas – praeitas etapas. Žmogus turi suprasti gydymosi svarbą, jam turi padėti ir aplinkiniai. A. Gauronskis pasidžiaugė, kad pacientai tampa supratingesni ir į Alytų tenka išvežti tik vieną kitą ligonį.
„Jei šiandien žmogus susirgtų tuberkulioze, jis pasveiktų tik kovo mėnesį, o jei susirgtų atsparia tuberkuliozės forma, pasveiktų tik 2018 metų spalį.
Ligoninės nuotr.
BENDRAVIMAS: Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje vietoj vaistinės įrengtas DOTS (tiesiogiai kontroliuojamo nepertraukiamo gydymo) kabinetas, kuriame bendrosios praktikos slaugytoja Andželina Škerbienė kas rytą pacientams, besigydantiems tuberkuliozę, paduoda vaistus. Su kitais pacientais susiskambina skaipu. Medikei stebint jie išgeria vaistus būdami namie.
GYDYTOJAI: Iš dešinės: Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos direktorius Algirdas Gauronskis, konsultacijų poliklinikos vedėja Danutė Jadzevičienė ir bendrosios praktikos slaugytoja Andželina Škerbienė nuolat ieško būdų, kaip motyvuoti ir padėti sergantiems tuberkulioze.