Naujausios
Slaugytoja turi būti itin atsakinga
Slaugytojos asistuoja operuojančiam chirurgui, valdo moderniausią aparatūrą prie reanimuojamo ligonio lovos, moka nuslopinti skausmą, paguosti liūdesio ar netekties valandą. „Tai gydo ne mažiau nei vaistai“, – sako Šiaulių Onkologijos klinikoje dirbanti vyresnioji slaugos administratorė Kristina Burbienė.
Ilona ŠNARIENĖ
redakcija@skrastas.lt
Džiaugiasi atradusi pašaukimą
Gebėjimas mylėti ir gailėti, nesutrikti sunkiu momentu, sukaupti jėgas ir visomis išgalėmis padėti ligoniui, anot vyresniosios slaugos administratorės Kristinos Burbienės, bene svarbiausios savybės, kurių turi nestokoti slaugytoja.
„Šį darbą gali dirbti tikrai ne kiekvienas žmogus“, – mano K. Burbienė. Dar studijų metais buvo nesunku suprasti, kad iš gausaus būsimų slaugytojų būrio tik pusė rado savo pašaukimą“.
Nuo vaikystės žaisdama su lėlėmis K. Burbienė jas „gydė“. „Mano močiutė dirbo slaugytoja“, – šypsosi pašnekovė.
Po studijų pravėrusi ligoninės duris jauna slaugytoja iš karto pajuto skirtumą tarp teorijos ir praktikos. „Mes žinojome, kas yra onkologinės ligos, tačiau mūsų niekas nemokė onkologinių ligonių slaugos. To išmokau iš savo kolegių“, – sako slaugytoja.
Kolektyvas – svarbu
Slaugytojos privalo kelti kvalifikaciją – dalyvauti seminaruose, mokymuose. Tai padeda geriau išmanyti naujausias technologijas, sugebėti naudotis naujausia medicinos įranga. Jos privalo išmanyti ir apie naujausius medikamentus, gerai žinoti jų šalutinį poveikį.
„Hemoterapijos skyrius išskirtinis, jame klysti nevalia. Slaugytoja turi būti ne tik išsilavinusi, smalsi, bet ir itin atsakinga“, – sako K. Burbienė.
Sunkiausia akimirka – akistata su mirtimi, kurios išvengti onkologijos klinikoje neįmanoma. Onkologinės ligos ne tik sparčiai jaunėja, bet ir darosi vis aršesnės.
„Džiaugiuosi, jog dirbu būtent šioje klinikoje, nes patinka ir pats darbas, ir kolektyvas, – pasakoja medikė. – Rytais gydytojai, slaugytojos ir valytojos bendrai geriame kavą. Nesvarbu, kad ši pertraukėlė trunka tik keletą akimirkų, tačiau ji padeda suprasti, kad visi esame lygūs“.
Atlygis – ne vien tik pinigai
Neretai išvarginti sudėtingos ligos pacientai būna pikti ir irzlūs. Kartais dėl savo ligos kaltina visą pasaulį, kartu ir juos slaugančius žmones. Pacientų agresija skaudžiai žeidžia, nes ji nukreipta į tuos, kurie nuoširdžiai nusiteikę padėti.
„Kasdien susiduriame su žmogaus kančia, skausmu ir stengiamės padėti. Svarbiausias dalykas vėžiu sergančio žmogaus gyvenime – tikėjimas ir pasitikėjimas. Nors vis dar vyrauja nuomonė, kad vėžys – nepagydoma liga, labai daug onkologine liga sergančiųjų pasveiksta ir sugrįžta į visavertį gyvenimą. Tad tikėjimas, jog pagyti įmanoma, pagerina ligonio savijautą, o pasitikėjimas gydančiais medikais padeda pasiekti kuo geresnį rezultatą“, – tvirtina slaugytoja.
K. Burbienė minties ieškoti slaugytojos darbo svečiose šalyse neturi. Moteris neneigia, kad tai labai naudinga patirtis ir profesijos, ir kalbos, ir kitos šalies kultūros srityje. Mažas atlyginimas – svarbi priežastis išvykti, bet tikrai ne vienintelė.
„Dar nepraradau vilties, kad netolimoje ateityje slaugytojos darbas bus vis labiau vertinamas, – tikisi slaugytoja. – Maloniausia mūsų darbe yra ta akimirka, kai pavyksta žmogui padėti įveikti ligą. Jo ištartas padėkos žodis – pats geriausias įvertinimas“.
citata: „Mes žinojome, kas yra onkologinės ligos, tačiau mūsų niekas nemokė onkologinių ligonių slaugos.
Autorės nuotr.
REALYBĖ: Anot vyresniosios slaugos administratorės Kristinos Burbienės, sunkiausia akimirka – akistata su mirtimi.