Skausmas krūtinėje nebūtinai susijęs su širdimi: kaip širdies ligas atskirti nuo kitų?

Ži­vi­lė Žy­man­tie­nė.
Na­tū­ra­lu, kad pa­ju­tę anks­čiau ne­pa­tir­tą skaus­mą krū­ti­nės sri­ty­je, su­ne­rims­ta­me ir iš anks­to pie­šia­me blo­giau­sius sce­na­ri­jus. Ta­čiau iš tie­sų dau­ge­liu at­ve­jų pa­tys sau li­gas diag­no­zuo­ja­me ne­tei­sin­gai. Vil­niaus „Kar­dio­li­tos kli­ni­kų“ Šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų cent­ro gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė Ži­vi­lė Žy­man­tie­nė ti­ki­na, kad di­džio­ji da­lis pa­cien­tų krei­pia­si dėl skaus­mų krū­ti­nė­je, bet tik ne­dau­ge­lis at­ve­jų iš tik­rų­jų su­si­ję su šir­dies ir krau­ja­gys­lių pro­ble­mo­mis. Tad kaip pa­tiems at­skir­ti, ka­da skaus­mas sig­na­li­zuo­ja šir­dies li­gą?

Ka­da skaus­mas šir­dies plo­te ne­su­si­jęs su šir­di­mi?

Gy­dy­to­ja Ž. Žy­man­tie­nė sa­ko, kad dau­gu­ma pa­cien­tų kar­dio­lo­gų ka­bi­ne­tuo­se ap­si­lan­ko bū­tent su nu­si­skun­di­mais dėl skaus­mų šir­dies sri­ty­je. Vis dėl­to, vos penk­ta­da­lio pa­cien­tų skaus­mą le­mia šir­dies pa­to­lo­gi­ja, o di­džia­jai da­liai žmo­nių bū­din­gi skaus­mai, ne­tu­rin­tys nie­ko bend­ro su kar­dio­lo­gi­nė­mis pro­ble­mo­mis.

Kar­dio­lo­gė sa­ko, kad pa­cien­tai daž­niau­siai skun­džia­si die­gian­čio, mau­džian­čio po­bū­džio skaus­mu kai­rė­je pu­sė­je, ku­rį iš kar­to ima sie­ti su su­tri­ku­sia šir­dies veik­la. „No­rė­čiau nu­ra­min­ti pri­min­da­ma, kad šir­dies li­gų su­kel­tas skaus­mas tu­ri at­si­ras­ti krū­vio me­tu. Jei skaus­mas at­si­ran­da ra­my­bė­je ar­ba krū­vio me­tu, bet nė­ra stip­rė­jan­tis, ne­ver­čia su­sto­ti, tai jis su­si­jęs su ki­to­mis svei­ka­tos pro­ble­mo­mis“, – ti­ki­na Ž. Žy­man­tie­nė.

Be to, šir­dies skaus­mui ne­bū­din­ga pa­dė­tis – jei skaus­mą jau­čia­te bū­da­mi vie­no­je pa­dė­ty­je, o ją pa­kei­tus skaus­mas su­ma­žė­ja, rei­kė­tų pro­ble­mos ieš­ko­ti ki­tur. „Grei­čiau­siai to­kio skaus­mo prie­žas­tis sly­pi stu­bu­ro pa­to­lo­gi­jo­je. Ga­li bū­ti iš­kry­pęs stu­bu­ras, os­teo­chond­ro­zės pro­ce­sas. Šios li­gos ga­li at­si­ras­ti la­bai jau­na­me am­žiu­je dėl ne­jud­ru­mo, ne­tai­syk­lin­gos lai­ky­se­nos nuo vai­kys­tės. Šir­dies pa­to­lo­gi­ja, krū­ti­nės an­gi­na su­si­ju­si su ate­rosk­le­ro­zės pro­ce­su, to­dėl jau­niems pa­cien­tams ši li­ga yra ge­ne­ti­nė, ne­bent pikt­nau­džiau­ja­te nar­ko­ti­nė­mis me­džia­go­mis“, – tei­gia gy­dy­to­ja.

Ki­ta spe­cia­lis­tės įvar­di­ja­ma prie­žas­tis, su­ke­lian­ti skaus­mą krū­ti­nė­je – stemp­lės ir skran­džio li­gos: „Stemp­lės skaus­mas lo­ka­li­zuo­ja­si už krū­tin­kau­lio, jis yra de­gi­nan­čio po­bū­džio, daž­niau at­si­ran­da at­si­gu­lus, ga­li var­gin­ti rė­muo, skaus­mas nie­kur ne­plin­ta. Skran­džio ar dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos li­gos kaip už­de­gi­mas, opa­li­gė, su­si­ju­sios su mi­ty­ba, at­si­ran­da pa­val­gius ar­ba at­virkš­čiai – pa­val­gius pa­leng­vė­ja. Taip pat bū­din­gas ašt­raus, spaz­muo­jan­čio po­bū­džio skaus­mas.“

Kaip at­skir­ti šir­dies li­gos su­kel­tą skaus­mą?

Pa­sak Ž. Žy­man­tie­nės, pa­grin­di­nis iš­skir­ti­nu­mas, bū­din­gas šir­dies krau­ja­gys­lių su­siau­rė­ji­mui – krū­ti­nės an­gi­nai – fi­zi­nio krū­vio me­tu at­si­ra­dęs skaus­mas. Jis bū­na spau­džian­čio, gniau­žian­čio, smau­gian­čio po­bū­džio, ga­na in­ten­sy­vus, ver­čian­tis su­lė­tin­ti tem­pą ar su­sto­ti.

„Pa­cien­tai pa­ste­bi, kad li­pant laip­tais, ei­nant ke­liu ar įkal­ne, la­biau pa­sku­bė­jus at­si­ran­da spau­di­mo jaus­mas už krū­tin­kau­lio. Šis skaus­mas daž­nai ly­di­mas oro trū­ku­mo, to­dėl pa­cien­tams sun­ku paaiš­kin­ti, ar tai du­su­lys, ar skaus­mas. Skaus­mas krū­ti­nė­je ga­li nie­kur ne­plis­ti, bet daž­nai iš­plin­ta į kai­rį pe­tį ar kai­rę ran­ką, re­čiau - į de­ši­nę, taip pat į apa­ti­nį žan­di­kau­lį, lie­žu­vį“, – sa­ko kar­dio­lo­gė.

Re­tes­nės krū­ti­nės an­gi­nos skaus­mo for­mos, kai skaus­mas var­gi­na epi­gast­riu­mo sri­ty­je, va­di­na­mo­jo­je „duo­bu­tė­je“, pri­du­ria gy­dy­to­ja: „Toks skaus­mas ga­li bū­ti ly­di­mas py­ki­ni­mo. No­rė­čiau pa­brėž­ti, kad krū­ti­nės an­gi­nos skaus­mas vi­sa­da praei­na tie­siog pa­sto­vė­jus, pa­gu­lė­jus. Jis už­trun­ka 5-10 min., dau­giau­sia ga­li tęs­tis iki 30 min.“

At­si­ra­dus krū­ti­nės an­gi­nos su­kel­tam skaus­mui, efek­ty­viai jį nu­mal­šin­ti ga­li nit­rog­li­ce­ri­nas – pa­cien­tas ne­tru­kus pra­de­da jaus­ti pa­leng­vė­ji­mą, o po 5–10 min. skaus­mas vi­sai iš­nyks­ta. Jei nit­rog­li­ce­ri­nas ne­pa­de­da, juo gy­dy­tis to­liau ne­rei­kė­tų, nes grei­čiau­siai skaus­mas ne­bu­vo su­si­jęs su šir­dies li­ga.

Anot spe­cia­lis­tės, skaus­mą krū­ti­nė­je ga­li su­kel­ti ir ki­tos li­gos, pa­vyz­džiui, šir­dies ap­val­ka­lo už­de­gi­mas – pe­ri­kar­di­tas. „Tuo­met skaus­mas ašt­raus po­bū­džio, ma­žiau skau­dės at­si­gu­lus ant kai­rio šo­no. Jis daž­niau­siai at­si­ran­da po už­de­gi­mi­nio pro­ce­so. Jei prieš tai li­go­nis karš­čia­vo, slo­ga­vo, skau­dė­jo gerk­lę, o po ke­lių die­nų ar sa­vai­čių pa­ju­to­te die­gi­mą krū­ti­nė­je, du­su­lį, pa­daž­nė­ju­sį pla­ki­mą, rei­kė­tų ap­si­lan­ky­ti pas šei­mos gy­dy­to­ją, kad pa­da­ry­tų elekt­ro­kar­diog­ra­mą“, – pa­ta­ria kar­dio­lo­gė.

Daž­nas at­ve­jis, kai pa­cien­tai, pa­ju­tę skaus­mą šir­dies sri­ty­je, ima bai­min­tis mio­kar­do in­fark­to. Ta­čiau Ž. Žy­man­tie­nė pa­brė­žia, kad šios li­gos su­ke­lia­mą skaus­mą su ki­to­mis li­go­mis su­pai­nio­ti sun­ku: „Mio­kar­do in­fark­to me­tu jau­čia­mas skaus­mas yra la­bai stip­rus. Pa­cien­tas blaš­ko­si, jį iš­pi­la šal­tas pra­kai­tas, api­ma ne­ri­mas, jis ga­li lais­vai ju­dė­ti, sės­tis, kel­tis, bet jam jo­kio­je po­zo­je ne­pa­leng­vė­ja, skaus­mas tik stip­rė­ja. Įp­ras­tai skaus­mas toks stip­rus, kad net kant­riau­si ne­ga­li jo iš­kęs­ti. Tie­siog reik­tų iš­kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą. Jei skaus­mas at­si­ran­da ir praei­na sa­vai­me, pa­ni­kos kel­ti ne­de­rė­tų.“

Tik­ro­sios iš­va­dos – spe­cia­lis­tų ran­ko­se

Bet ku­riuo at­ve­ju gy­dy­to­ja pa­ta­ria pa­ju­tus skaus­mus krū­ti­nė­je ne­da­ry­ti iš­va­dų pa­tiems, o sku­biai pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju. Jis at­liks rei­ka­lin­gus kar­dio­lo­gi­nius ty­ri­mus, įver­tins šir­dies dar­bą krū­vio me­tu bei at­liks ki­tus rei­ka­lin­gus pa­pil­do­mus ty­ri­mus, ku­rie pa­dės įver­tin­ti nu­kry­pi­mus nuo nor­mos.

„Ne­del­siant ap­si­lan­kius pas gy­dy­to­ją, diag­no­zė ga­li bū­ti pa­tiks­lin­ta ir tą pa­čią die­ną. La­bai svar­bu, jei gre­sia mio­kar­do in­fark­tas, kad kuo grei­čiau bū­tų at­lik­ta ko­ro­na­rog­ra­fi­ja. Tai – in­ter­ven­ci­nė pro­ce­dū­ra, ku­rios me­tu tiks­liai įver­ti­na­mi pa­ki­ti­mai šir­dies krau­ja­gys­lė­se, o reikš­min­gos ste­no­zės (su­siau­rė­ji­mai vai­ni­ki­nė­se ar­te­ri­jo­se) yra sten­tuo­ja­mos (iš­ple­čia­mos). Ši pro­ce­dū­ra daž­nai va­di­na­ma „krau­ja­gys­lių va­ly­mu“. Mū­sų kli­ni­ko­je pro­ce­dū­ra at­lie­ka­ma vais­tais deng­tais sten­tais, ku­rie lai­ko­mi ge­riau­siais. To­kia pro­ce­dū­ra Vil­niu­je at­lie­ka­ma tik dvie­jo­se vie­to­se“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Įp­ras­tai kar­dio­lo­go ap­žiū­ros me­tu pa­cien­tui at­lie­ka­ma šir­dies echos­ko­pi­ja, krū­vio mė­gi­nys, krau­jo ty­ri­mai, at­lie­ka­ma elekt­ro­kar­diog­ra­ma. Kar­tais pa­cien­tui už­de­da­mas Hol­te­rio apa­ra­tas, re­gist­ruo­jan­tis elekt­ro­kar­diog­ra­mą vi­są pa­rą. Tai lei­džia pa­cien­tui iš­lik­ti ak­ty­viam, nes ne­rei­kia gul­tis į li­go­ni­nę.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.