Naujausios
Silpstančios akys įspėja apie ligą
Blogėjantis regėjimas gali būti ženklas, jog sergama pavojinga liga – katarakta, glaukoma ar amžinės geltonosios dėmės degeneracija. „Šiais laikais nieko nebestebina kiaurą dieną prie kompiuterio sėdintis žmogus, todėl nuostabos neturėtų kelti ir tai, kad daugėja regėjimo problemų“, – sako gydytoja oftalmologė Dalia Buragienė.
Ilona ŠNARIENĖ
redakcija@skrastas.lt
Nekalti požymiai – rimtų ligų pranašai
„Akys – jautriausias žmogaus organizmo mechanizmas, tad žmonės, kurių darbinė veikla itin vargina akis, turėtų labiau rūpintis savo regėjimu“, – primena gydytoja D. Buragienė. Pasak gydytojos, pastaruoju metu akių problemomis skundžiasi vis daugiau jaunimo.
Žmones vargina skausmingos, išsausėjusios ar, priešingai, šlapiuojančios, sudirgusios akys, besiliejantis vaizdas skaitant, jautrumas šviesai. Vyresnio amžiaus žmonės blogėjantį regėjimą neretai palaiko natūraliu senėjimo procesu, tad pas medikus neskuba.
„Silpstančios akys gali būti ženklas, kad sergate pavojinga liga: glaukoma, katarakta ar amžinės geltonosios dėmės degeneracija“, – perspėja gydytoja.
Sergant katarakta akies lęšiukas pamažu netenka skaidrumo. Liaudiškai ši liga dažnai vadinama valkiumi. Bėgant metams drumstys ryškėja, stambėja, pamažu susilieja, apsunkina matymą.
Kataraktai atsirasti įtakos turi saulės spinduliai, darbas lauke, nevisavertis maistas, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas.
„Dažniausiai katarakta serga vyresnio amžiaus žmonės, jauniems ji gali išsivystyti po įvairių akių traumų, uždegimų ar sergant ligomis: cukriniu diabetu, lėtiniu odos uždegimu, neurodermitu, taip pat vartojant vaistų – kortikosteroidų, hormonų“, – vardija priežastis gydytoja.
Vaistų, išgydančių kataraktą, nėra. Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas – operacija. 95 procentams operuotų ligonių regėjimas grįžta.
Klastingoji glaukoma
Glaukoma – progresuojanti regos nervo liga, kurios negydant, žmogus apanka. Glaukoma pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles, todėl regėjimo nebeįmanoma sugrąžinti.
„Liga labai klastinga, – perspėja gydytoja, – ypač pradinėse stadijose, nes žmogus nejaučia jokių simptomų – regėjimas geras, akių neskauda, o siaurėjantį akiplotį gali nustatyti tik akių ligų specialistas“.
Glaukoma neužkrečiama. Įtakos ja susirgti turi paveldimumas, cukrinis diabetas, trumparegystė, migrena, arterinio kraujospūdžio svyravimai.
Ši klastinga liga gydoma dvejopai: vartojant antiglaukominius lašus (pastarieji vartojami nuolatos 1–3 kartus per dieną visą gyvenimą) arba chirurginiu būdu. Jis taikomas, kai lašai neefektyvūs. Taip siekiama išvengti ligos progresavimo, tačiau atstatyti iki operacijos prarasto regėjimo neįmanoma.
Geltonoji dėmė
Ne mažiau klastinga ir nepagydoma akių liga – amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Geltonoji dėmė – tai nedidelė sritis pačiame tinklainės centre, akies optinės dalies galinis taškas. Joje esantys fotoreceptoriai – kūgeliai yra atsakingi už centrinį matymą – tai yra, smulkias detales, spalvas. Amžine geltonosios dėmės degeneracija vadinamas sutrikimas, kai jautrios geltonosios dėmės ląstelės pažeidžiamos, nustoja veikti ir vietoj jų atsiranda „šlakai“.
Ankstyvosiose ligos stadijose žmogus skundžiasi iškraipyta arba blausia rega, jautrumu šviesai. Ligai pažengus, žmonės dažnai pastebi baltą lopą arba tamsų tašką regos centre. Tokiu atveju tampa labai sunku skaityti, rašyti, atpažinti mažus daiktus arba veidus.
Geltonosios dėmės rizikos veiksniai – amžius, lytis (moterims geltonosios dėmės degeneracija išsivysto dažniau negu vyrams), genetika, rūkymas, ultravioletiniai spinduliai.
Svarbiausia – profilaktika
Anot gydytojos D. Buragienės, akys taip greitai nepavargtų, nenusilptų, jeigu būtų pakankamai laiko skiriama taisyklingam darbo ir poilsio režimui, sveikai, akims reikalingais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis praturtintai mitybai, ir akių mankštai.
Poilsis akims ypač būtinas dirbant kompiuteriu. Rekomenduodama maždaug kas valandą 20–30 sekundžių pamirksėti, užsimerkus pamasažuoti vokus.
Atstumas nuo kompiuterio, jeigu monitoriaus įstrižainė 15 colių, turi būti ne mažesnis nei 60–70 centimetrų ir, jei monitorius didesnis, proporcingai didėti. Jei ekranas žemiau akių lygio, akys ne taip greitai pavargsta, išsausėja. Ant ekrano neturėtų būti šviesos atspindžių, dienos šviesos lempų, nes jos vargina akis.
Gydytoja sako, jog akių ligų prevencija neatskiriama nuo sveikos gyvensenos. Jeigu rūkote – rimtai pasvarstykite, ar ne laikas mesti; pasidomėkite, koks jūsų cholesterolio, gliukozės kiekis kraujyje; nepamirškite kuo daugiau judėti gryname ore.
Būdamas lauke, natūralioje šviesoje, žmogus žiūri į toliau esančius objektus: akys atsipalaiduoja, ilsisi, stiprėja regėjimas.
Jeigu prastai matantis žmogus nenešioja gydytojo jam išrašytų akinių, ar nešioja jam nepritaikytus, per silpnus, labai vargina savo akis. Metams bėgant jos vis labiau silpsta.
Gydytoja primena, jog kasmet profilaktiškai pasitikrinti regėjimą turėtų ir niekuo nesiskundžiantys žmonės. Ypač svarbu apsilankyti pas akių ligų specialistus žmonėms, nešiojantiems akinius bei kontaktinius lęšius.
Pratimai regėjimui pagerinti
Regėjimą pagerinti padeda nuolatos atliekami akių pratimai:
* Lėtai ir tolygiai sukite akis iš pradžių į vieną, paskui į kitą pusę.
* Nejudindami galvos akis pasukite į kairę, tarsi norėdami pamatyti ausį, kelioms sekundėms sustabdykite žvilgsnį, pažvelkite į centrą. Pakartokite tai žvelgdami į dešinę pusę.
* Kas dvi sekundes kaitaliokite atstumą; pažvelkite į arti, paskui į toliau esantį daiktą. Pavyzdžiui: pieštukas – medis.
* Atidžiai įsižiūrėkite į smulkiausias objekto detales.
PATARIMAS: „Svarbu laiku pastebėti pakitusį regėjimą, nes tik tuomet galėsime užbėgti ligai už akių“, – sako gydytoja oftalmologė Dalia Buragienė.