Rugsėjo patarimai: pradedame ruoštis žiemai

Rug­sė­jo pa­ta­ri­mai: pra­de­da­me ruoš­tis žie­mai

Vai­va VAI­DI­LAI­TĖ

Rug­sė­jį ma­žė­ja švie­sos, ši­lu­mos, žmo­gaus or­ga­niz­mas ga­mi­na ma­žiau se­ra­to­ni­no, dau­giau me­la­to­ni­no, to­dėl, su­pran­ta­ma, vi­si jau­čia­mės la­biau pri­slėg­ti. Ką da­ry­ti?

Prieš gam­tą ne­pa­pū­si­me, teks pri­si­tai­ky­ti prie jos cik­lo ir pa­dė­ti sau įvai­riais bū­dais: na­tū­ra­liais ir „dirb­ti­niais“. Nuo­tai­ką ga­li pra­skaid­rin­ti tin­ka­ma „ru­de­ni­nė“ mi­ty­ba, pa­si­vaikš­čio­ji­mai miš­ke, ma­lo­nūs lais­va­lai­kio dar­be­liai, „spor­tas“ so­de ir na­mų vir­tu­vė­je, pir­tis, ma­sa­žas, me­di­ta­ci­jos...

Pa­leng­va pe­rei­ki­me prie šil­dan­čio mais­to: sriu­bų ir troš­ki­nių, taip pat rūgš­čių pro­duk­tų (tik ne prieš mie­gą). Pro­fi­lak­tiš­kai pa­kram­ty­ki­me im­bie­ro šak­nies. At­min­ki­me, jog gvaz­di­kė­liai, ci­ber­žo­lė, ci­na­mo­nas, juo­die­ji pi­pi­rai, ka­lend­ra stip­ri­na imu­ni­te­tą, gy­do per­ša­li­mo li­gas. De­ser­ti­nius le­dus pa­keis­ki­me džio­vin­tais vai­siais bei me­du­mi.

Ne­pa­tin­gė­ki­me kas­dien da­ry­ti mankš­tą, ta­čiau ru­de­nį tre­ni­ruo­čių in­ten­sy­vu­mas tu­rė­tų šiek tiek su­ma­žė­ti. Jei­gu įma­no­ma, ma­žin­ki­me psi­chi­nę įtam­pą ke­lian­čių dar­bų kie­kį. Va­ka­rais pa­si­le­pin­ki­me kvap­nia vo­nia, gul­ki­mės anks­čiau (iki vi­dur­nak­čio vie­na va­lan­da poil­sio yra ver­ta dvie­jų).

Pa­gal­ba iš gam­tos

Ru­de­nį noks­tan­čios uo­gos – pa­gal­bos ran­ka iš gam­tos: jos ypač vi­ta­mi­nin­gos, tu­ri be­ga­lę ver­tin­gų me­džia­gų, ku­rios stip­ri­na imu­ni­te­tą, sau­go nuo in­fek­ci­jų bei vi­ru­sų.

Uo­gų ge­riau ne­vir­ti ir ne­sal­din­ti cuk­ru­mi: bus svei­kiau. Ver­čiau šal­dy­ti ar­ba džio­vin­ti – or­kai­tė­je, pa­sklei­dus ant po­pie­riaus ar­ba su­ri­šus ša­ke­les su vai­siais į ry­šu­lė­lius ir pa­ka­bi­nus ge­rai vė­di­na­mo­je vie­to­je, kur nė­ra sau­lės. Su­džio­vin­tas uo­gas lai­ky­ki­te stik­lai­niuo­se.

ŠER­MUKŠ­NIO. Stip­ri­na ner­vų sis­te­mą. Kad ne­bū­tų kar­čios, pa­lai­ky­ki­te pa­rą sū­ria­me van­de­ny­je, nu­plau­ki­te ir nu­sau­sin­ki­te. Ar­ba pa­rą pa­lai­ky­ki­te šal­dik­ly­je, po to nu­pli­ky­ki­te ver­dan­čiu van­de­niu.

ERŠ­KĖ­ČIŲ. Tin­ka per­ša­lus. Ge­ri­na virš­ki­ni­mą. Džio­vin­ki­te ir dė­ki­te į vais­ta­žo­lių mi­ši­nį.

SE­DU­LOS. Ge­ri­na žar­ny­no veik­lą, va­ro tul­žį ir šla­pi­mą. Ga­li­ma su­trin­ti (išė­mus kau­liu­kus), iš­džio­vin­ti ir var­to­ti kaip prie­sko­nį sriu­bai, paukš­tie­nai.

ŠAL­TA­LAN­KIO. Pa­de­da šir­džiai, akims. Ver­čiau skin­ki­te po pir­mų­jų ru­dens šal­nų – bus ma­lo­nes­nio sko­nio.

ARO­NI­JŲ. Ma­ži­na krau­jo spau­di­mą. Nup­li­ky­ki­te ver­dan­čiu van­de­niu, tuo­met nu­lie­ki­te šal­tu, nu­sau­sin­ki­te ir džio­vin­ki­te.

GU­DO­BE­LIŲ. Stip­ri­na šir­dį, gy­do ne­mi­gą. Ga­li­ma skru­din­ti sėk­las ir ger­ti vie­toj ka­vos ar­ba džio­vin­tus vai­sius už­pil­ti ver­dan­čiu van­de­niu ir pa­lai­ky­ti ter­mo­se per nak­tį. Vai­siai ska­nes­ni po šal­nų. Tin­ka ir džio­vin­ti, ir šal­dy­ti.

SVA­RAI­NIŲ. Stip­ri­na ner­vus. Ypač ver­tin­gi iš­se­kus or­ga­niz­mui (po li­gų ir pan.). Pa­de­da ka­muo­jant ko­su­liui. Pu­sę stik­li­nės su­smul­kin­tų vai­sių su­mal­ki­te su me­du­mi (elekt­ri­niu trin­tu­vu), su­dė­ki­te į in­de­lius ir lai­ky­ki­te šal­dik­ly­je.

BRUK­NIŲ. Ma­ži­na krau­jos­pū­dį, ge­ri­na re­gė­ji­mą. Uo­gas su­ber­ki­te į stik­lai­nį, už­pil­ki­te šva­raus van­dens (iš šal­ti­nio), lai­ky­ki­te šal­dy­tu­ve. La­pus džio­vin­ki­te ar­ba­tai.

SPAN­GUO­LIŲ. Va­lo krau­ją. Pa­de­da ser­gant šla­pi­mo pūs­lės už­de­gi­mu. Ska­nes­nės po šal­nų. Kaip ir bruk­nes, ga­li­ma lai­ky­ti šal­dy­tu­ve už­py­lus van­de­niu ar­ba ap­džio­vin­tas už­šal­dy­ti. Gud­ry­bė: uo­gas pir­ma už­šal­dy­ki­te ant lėkš­čių, o pa­skui su­ber­ki­te į dė­žu­tes.

PU­TI­NO. Ge­rai vei­kia šir­dį, pa­de­da „su­sto­jus“ skran­džiui. Tin­ka šal­dy­ti, iš­mir­ky­ti ir su­trin­ti su me­du­mi. Ska­nes­nės po šal­nų. Švie­žio­mis su­trin­to­mis uo­go­mis va­lo­ma pro­ble­miš­ka vei­do oda.

Sa­vi­pa­gal­ba

Gam­ta mums pa­de­da gė­ry­bė­mis, ta­čiau po­zi­ty­vią ener­gi­ją kaup­ki­me ir ki­tais bū­dais: skai­ty­da­mi ge­ras kny­gas, žiū­rė­da­mi ge­rus fil­mus, pa­le­pin­da­mi sa­ve įvai­riais priei­na­mais ir svei­kais ma­lo­nu­mais, kaip an­tai pir­tys ir mau­dy­nės, ke­lio­nės, fo­tog­ra­fa­vi­mas, pie­ši­mas, mu­zi­ka­vi­mas ar šo­kių pa­mo­kos.

Ru­duo – me­tas po ato­sto­gų, kai vi­siems ten­ka „su­grįž­ti į rea­ly­bę“. Pri­si­dė­ki­te prie to, kad dar­bo vie­to­je bū­tų ge­res­nė at­mos­fe­ra: sa­ky­ki­te ko­le­goms ge­rus žo­džius, daž­niau pa­juo­kau­ki­te. Juo­kas (bet ne sar­kaz­mas) gy­do ir suar­ti­na žmo­nes.

Po dar­bo die­nos bent 15 mi­nu­čių skir­ki­te sau, t. y. sa­vo vi­di­nei ra­my­bei at­kur­ti. Moks­liš­kai jau įro­dy­ta, kad me­di­tuo­jant ma­žė­ja ne­ri­mas, o da­rant tai re­gu­lia­riai – di­dė­ja fi­zi­nis ir psi­cho­lo­gi­nis žmo­gaus at­spa­ru­mas.

Ru­duo – rank­dar­bių me­tas. Mez­gi­mas, nė­ri­mas, siu­vi­nė­ji­mas, ka­ro­liu­kų vė­ri­mas, py­ni­mas, de­ku­pa­žas, vė­li­mas, durs­ty­mas ir t. t., – vi­sa tai ne tik sa­vi­raiš­ka, bet ir pa­gal­ba sa­vo ner­vų sis­te­mai. Moks­li­nin­kai pa­ste­bė­jo, kad rank­dar­biai ma­ži­na krau­jo spau­di­mą, ša­li­na gal­vos skaus­mą, chro­niš­ką nuo­var­gį, nes pirš­tų ga­luo­se esan­čios ner­vų ga­lū­nės yra su­si­ju­sios su sme­ge­nų da­li­mi.

Te­ra­pi­ja vir­tu­vė­je

Čia taip pat me­tas at­lik­ti ruo­šos žie­mai dar­bus. Svar­biau­sias – iš­sau­go­ti vi­ta­mi­nin­gą ru­dens der­lių. Be to, ruo­ša vir­tu­vė­je – ir psi­chi­kos svei­ka­tos te­ra­pi­ja. Mais­to ga­mi­ni­mas ne­tgi tai­ko­mas kai ku­riuo­se gy­dy­mo cent­ruo­se (pvz., Niu­por­te, JAV) kaip pa­pil­do­ma pa­gal­bos prie­mo­nė ser­gan­tie­siems kli­ni­ki­ne dep­re­si­ja.

Jei ne­sa­te mė­gė­jai vir­ti uo­gie­nes ir kom­po­tus, pa­si­nau­do­ki­te pa­pras­čiau­siu bū­du – gė­ry­bių šal­dy­mu. Po­pu­lia­ru šal­dy­ti uo­gas bei vai­sius, ta­čiau ne pra­sčiau šal­dik­ly­je iš­si­lai­ko ir dar­žo­vių sko­nis. Ži­no­ti­na, kad ma­žiau­siai šal­dy­mui tin­ka agur­kai ir po­mi­do­rai (kaip ir me­lio­nai, ar­bū­zai), nes jie van­de­nin­gi, ta­čiau ir juos ver­ta pa­ban­dy­ti iš­sau­go­ti žie­mai pa­pras­čiau­siu bū­du.

* Cu­ki­ni­jas, mo­liū­gus, pa­ti­so­nus, agu­ro­čius, špa­ra­gi­nes pu­pe­les su­smul­kin­ki­te, su­mai­šy­ki­te ir dė­ki­te po­rci­jo­mis į po­lie­ti­le­no mai­še­lius. Žie­mą bus pa­pras­ta iš­vir­ti sriu­bą.

* Ma­žas mor­ky­tes nu­skus­ki­te, nu­plau­ki­te, 5 min. blan­ši­ruo­ki­te, nu­sau­sin­ki­te ir tuo­met už­šal­dy­ki­te.

* Agur­kus su­pjaus­ty­ki­te ku­be­liais ar­ba su­tar­kuo­ki­te bu­ro­ki­ne tar­ka ir su­dė­ki­te į in­de­lius ar mai­še­lius. Pri­rei­kus ati­tir­pin­si­te per nak­tį, van­de­nį nu­pil­si­te ir pa­nau­do­si­te sa­lo­toms – sko­nis iš­liks.

* Avo­ka­dus su­trin­ki­te, su­mai­šy­ki­te su cit­ri­nos sul­ti­mis (kad ne­juo­duo­tų) ir dė­ki­te į šal­dik­lį.

* Čes­na­kus ga­li­ma šal­dy­ti skil­te­lė­mis, su­pjaus­ty­tus, su­trin­tus. Ga­li­ma dė­ti į alie­jų ir tuo­met – į ka­me­rą.

* Ku­ku­rū­zų bur­buo­les šal­dy­ki­te su­vy­nio­tas į fo­li­ją.

* Bul­ves ga­li­ma už­šal­dy­ti prieš tai jas su­pjaus­čius juos­te­lė­mis ir šiek tiek ap­ke­pus.

* Šal­dy­ti po­mi­do­rai ne­la­bai tiks sa­lo­toms, ta­čiau bu­ro­kė­lių sriu­bos sko­nį pa­ge­rins.

Pa­gal „Va­ka­rų eksp­re­są“

EPA-EL­TA nuo­tr.

GAM­TA: Li­gų ir blo­gos nuo­tai­kos prie­šas – fi­zi­nis ak­ty­vu­mas ir gry­nas oras. Kuo ar­čiau gam­tos – tuo ge­res­nė svei­ka­ta ir skaid­res­nės min­tys.