Naujausios
Išgyvename antrąjį karantiną per metus. Jei pavasario situacija beveik visiems mums buvo nepatirta, šis karantino laikotarpis nebėra naujiena. Žiūrint iš psichologijos pusės, ko turėjom pasimokyti iš pirmojo karto, lyg ir nujausdami, kad bus antrasis?
Saugoti save ir palaikyti vienus kitus, kuo ramiau vertinti situacijas, kurios nuo mūsų nepriklauso. Kai padedam kitiems, naudos gali gauti ne tik pagalbos gavėjas, bet ir pagalbininkas. Nekaltinkime tų, kurie jau serga, nesmerkime. Stebiu kai kurių žmonių labai neigiamą reakciją į tuos, kurie yra sergantys. Skaudinantys epitetai („jis serga“, „jis tas, kuris nesisaugojo“, „COVID-19 atvejis“ ir t.t.) sklando ir stipriai užgauna. Venkime stigmų ir netapatinkime žmonių su COVID-19. Gera, stabili psichologinė savijauta, saugi erdvė, kurioje gyvena sergantis asmuo, yra labai svarbūs veiksniai pasveikimui ir galimybei įveikti ligą.
Karantino pabaigos terminas greičiausiai, kaip ir pavasarį, bus nukeltas praėjus ir trims numatytoms savaitėms. Daugelį tas nežinomybės jausmas stipriai veikia. Kaip su juo tvarkytis emociškai.
Visų pirmiausiai, kuo ramiau reaguoti į įvairias situacijas. Riboti informacijos kiekį. Neigiama informacija mus sekina ir veikia negatyviai, kelia nerimą, net trukdo susikaupti, blaško mus. Labai dažnai tai sukelia papildomus sunkius jausmus. Reikia įsisąmoninti, kad ne viskas yra įmanoma, taip kaip ne karantino metu. Gyvenimo tempas lėtėja ir tai yra normalu. Svarbu išlaikyti dienotvarkę: žinojimas, kokia bus kita diena, kokie planai, veikla leis mums pasijausti ramiau ir saugiau. Stabilumas padeda išlikti tvirtesniems, nepanikuoti. Nelikite vieni su savo mintimis ar nugirsta neigiama žinia, slogia informacija. Pasidalinkite rūpesčiais, jausmais su kitais. Tai padės emociškai pasijausti lengviau. Nepamirškite būti gamtoje, pasivaikščioti ar šiaip padirbėti gryname ore.
Karantino metu ribojama judėjimo ir tiesioginio bendravimo laisvė irgi veikia neigiamai. Kaip tvarkytis su savo emocijomis, jausmais patartumėte tiems, kurie gyvena nedidelėse patalpose, neturi savo privačios lauko erdvės ir iš dalies tampa priklausomi nuo 4 sienų?
Laikytis kiek galima dienotvarkės. Neįsprauskite savęs vien tik į televiziją, kompiuterį ar kitą technologiją. Galbūt tai metas prisiminti jūsų pomėgius, užsiėmimus, kurie dėl šiuolaikinio spartaus gyvenimo ritmo buvo pamiršti. Svarbiausia – veikla, bendravimas, sveikas ir subalansuotas maistas, emocinis palaikymas ir supratimas. Kiek įmanoma laikykitės įprastos rutinos arba susikurkite naują savo aplinkoje: mankšta, namų valymas, kasdieniai ruošos darbai, jūsų pomėgiai. Skirkite pakankami laiko poilsiui ir miegui. Jei jaučiate emocinį disbalansą, sunkumą ir klampumą mintyse, pasikalbėkite apie savo savijautą ir kylančius jausmus su artimaisiais ar žmonėmis, kuriais pasitikite. Jei reikia profesionalios pagalbos, kreipkitės dėl nuotolinių psichologo konsultacijų į psichikos sveikatos centrą.
Kita opi karantininė tema – nuotolinis vaikų mokymasis. Vėlgi pasikartojančioje situacijoje kokie patys svarbiausi patarimai trims grupėms, dalyvaujančioms nuotoliniame mokyme: vaikams, mokytojams, tėvams?
• Vaikams
Išlaikyti kuo stabilesnę dienos rutiną – dienotvarkę: miegas, mityba, ugdymasis, poilsis, laisvalaikis ir bendravimas. Kalbant apie nuotolinį ugdymąsi, patarčiau dar prieš pamokas pasiruošti tai dienai reikalingas priemones. Kai vyksta nuotolinė pamoka – nevaikščioti, nebėgioti, nežaisti. Jeigu kyla techninių nesklandumų, reikia kviesti tėvus, prašyti jų pagalbos. Namų darbai – nuotolinio mokymosi dalis, todėl tik juos atlikus baigiasi dienos mokymasis. Tarp pamokų ir namų darbų būtina pertrauka, kuri gali būti skirta žaidimams, pietums, pasivaikščiojimui kieme, pabendravimui su draugais nuotoliniu būdu. Visa tai leis jaustis stabiliau, tvirčiau ir saugiau.
• Mokytojams
Visų pirmiausia – kantrybės ir nepamiršti savęs. Mokytojai labai greitai turėjo persiorientuoti, tai nėra paprasta ir reikalauja daug kūrybiško darbo, laiko. Sunkiausia – tiesioginio bendravimo stygius, vaikų dėmesingumo stoka ilgai būnant prie kompiuterio. Be to, nuotolinis mokymas yra techniškai sudėtingesnis procesas. Reikia pripažinti, kad pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams taip pat yra sunku. Iki šiol jie jau dirbo naudodami technologijas, paįvairindami mokymo procesą, jas įterpiant į tam tikras pamokų dalis, tačiau dabar tenka viską perkelti į skaitmeninę erdvę. Patys didžiausi sunkumai, kylantys mokant nuotoliniu metu, yra ryšio trukdžiai, mokinių, jų tėvų ir mokytojų skirtingas kompiuterinio raštingumo lygis.
• Tėvams
Užtikrinti kuo mažiau pokyčių vaiko rutinoje. Stengtis organizuoti sistemingą vaiko dieną – kuo mažiau pokyčių namų taisyklėse, tuo vaikams ramiau. Šeimose svarbu kalbėtis atvirai apie savo jausmus, apie tai, kaip kiekvienas jaučiasi, tęsti tas, kas buvo įprasta: kasdieniniai ritualai, pareigos, atsakomybės ir kitos veiklos. Svarbiausia – ramios adekvačios reakcijos. Kuo ramiau tėvai reaguoja į įvairias situacijas, tuo greičiau nusiramina ir vaikai. Padėti vaikams mokytis. Įtampos ir krizių metu vaikams įprasta siekti daugiau artumo, prieraišumo ir daugiau reikalauti iš tėvų. Kartu aptardami jų rūpesčius ir leisdami išjausti įvairius jausmus, sumažinsite vaikų nerimą, baimes. Šiuo metu jūsų kantrybė ir supratimas yra labai svarbus sėkmingam nuotoliniam ugdymosi procesui.
Jūsų nuomone, kokia yra pati pažeidžiamiausia grupė karantino laikotarpiu?
Psichologiškai pažeidžiamiausią įvardinčiau ne atskirą grupę, o asmenis, kurių trapi, prasta psichologinė sveikata, kurie turi psichinių ligų, problemų, kuriems padidėjęs jautrumas, nerimastingumas. Svarbu, kad galėtumėte jūs patys būti prieinami tiems, kurie nori pasikalbėti, o jūs išreikškite savo empatiją ir rūpestį. Stenkitės pasidalinti savo jausmais bei mintimis – tai padės tą patį padaryti ir kitiems.