Naujausios
Priemoka už insuliną privertė abejoti ministru
Sergantieji cukralige nuo gegužės mėnesio turi primokėti už iki tol nemokamai gautą insuliną – vaistą, būtiną jų ligos kontrolei. Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinaitienė sako, kad tai – Sveikatos apsaugos ministerijos tikslas gydyti pigiausiais vaistais.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Staigmena – priemoka už insuliną
Nuo gegužės mėnesio sergantieji diabetu turi primokėti už insuliną. Kai kuriems tenka pakloti maždaug 30–50 procentų kainos. To niekada neteko.
Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinaitienė sako, kad jai dabar priemoka atsieina 69 litus per mėnesį. Daugiau arba mažiau, atsižvelgiant į šio vaisto rūšį, moka ir kiti cukralige sergantys ligoniai. Nekainuoja tik pats pigiausias insulinas.
„Nors sakoma, kad visų rūšių insulino cheminė sudėtis ta pati, tikrai ne visi tinka, nes diabetas yra pirmo ir antro tipo, negalima visiems atvejams vartoti tų pačių vaistų“, – įsitikinusi Joniškio sergančių diabetu klubo „Viltis“ vadovė Aldona Goštautienė.
Abejoja ministro galimybe dirbti
„Ministras nori gydyti visus pigiausiais vaistais be pasirinkimo, – mano Vida Augustinienė. – Mes jau užvertėme raštais Seimo Sveikatos reikalų komitetą, Prezidentūrą, kad įsigilintų, ar tikrai šis ministras gali eiti pareigas“.
Į Joniškį susirinkę diabeto klubų atstovai iš Šiaulių, Kuršėnų, Pakruojo, Akmenės, Radviliškio rajonų sakė, kad reikia kaip nors „pagauti“ ministrą ir reikalauti atsakomybės.
Pacientai nepasinaudoja galimybėmis
Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė gydytoja Vaiva Krasauskaitė teigė, kad pacientai dažnai nepasinaudoja tuo, kas jiems priklauso.
Pavyzdžiui, ne visi sergantys cukralige žino, kad nėštumo metu moteriai, kuri ir iki tol sirgo diabetu, priklauso papildomai iki 600 diagnostinių juostelių per 9 mėnesius.
Sergantiems kompensuojama ortopedinė avalynė, įtvarai, galūnių protezai ir kitos priemonės. Pirmą kartą specialią avalynę įsigyjantis asmuo gali per metus gauti nemokamai dvi poras batų, vėliau – po vieną porą per metus.
Kiekvienam sergančiam diabetu per metus priklauso keturi arba – po vieną per tris mėnesius – gliukozės kraujyje tyrimai. To reikia reikalauti, jei medikas pats nesiunčia.
Kiekvienam kitam pacientui iki 65 metų šis tyrimas turėtų būti atliktas kartą per dvejus, o nuo 65 metų – kartą per vienerius metus.
Tyrimą atlieka dukart rečiau
Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenys rodo, kad glikuoto hemoglobino tyrimas diabeto kontrolei Telšių ir Šiaulių apskričių medicinos įstaigose 2013 metais ligoniams vidutiniškai buvo atliktas tik 2 iš 4 privalomų kartų. Todėl pacientams diabetas nustatomas vėlai, kartais net prasidėjus komplikacijoms. Gydytoja V. Krasauskaitė prisiminė atvejį, kai žmogui dėl diabeto pasekmių teko amputuoti koją, bet iki šio įvykio jis net nežinojo sergantis klastinga liga.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos atliktas tyrimas parodė, kad 2009 metais į aptarnaujamos teritorijos ligonines dėl diabeto su daugybinėmis komplikacijomis pateko net 35 žmonės. Anot V. Krasauskaitės, reiškia, kad nėra profilaktinio darbo.
„Jei gydytojas jūsų neinformuoja, nepaaiškina, reiktų rinktis kitą mediką“, – siūlė V. Krasauskaitė.
Atsakomybė tenka ir medikams, ir ligoniams
Pagal minėto tyrimo rezultatus, į ligonines be siuntimo per metus pateko 22 procentai žmonių, tai yra, kai jų būklė buvo kritinė, kilo grėsmė gyvybei.
Lietuvos sergančių diabetu asociacijos prezidentė Vida Augustinienė pastebėjo dar vieną problemą: gydytojai sergančius diabetu retai siunčia pas diabeto slaugytojus, nors tai palengvintų jų darbą. Gydytojas neturi laiko aiškinti, kaip šios ligos užkluptiems išmokti su ja gyventi, kaip maitintis, kokio režimo laikytis, – jie turi gydyti.
Rajonuose ne visur yra diabetinės pėdos priežiūros kabinetai. Joniškyje įranga nupirkta, bet ji stovi nenaudojama, nes kol kas neįrengtos patalpos.
Susirgimų ir finansų statistika
2012 metais Šiaulių apskrityje diabetu sirgo 2782 žmonės 100 tūkstančių gyventojų. Tais metais nustatyti 237 nauji susirgimo atvejai.
Insulinui kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) per metus šalyje buvo skirta 46,6 milijonai, kitiems vaistams – 19,1 milijonas, o visoms priemonėms – 87,5 milijonai litų.
Diagnostinėms juostelėms sergantiesiems diabetu įsigyti teko 17,5 milijonai litų.
2013 metais diabetų sergančių vaikų ligoninėse gulėjo apie 1000, o suaugusiųjų – daugiau kaip 6000 asmenų. Tai kainavo 15,8 milijonus litų.
Autorės nuotr.
NUOMONĖ: Lietuvos diabeto asociacijos prezidentės Vidos Augustinienės nuomone, Sveikatos apsaugos ministerijos tikslas yra gydyti pigiausiais vaistais.
ATVEJIS: Gydytoja Vaiva Krasauskaitė prisiminė atvejį, kai žmogui dėl diabeto pasekmių teko amputuoti koją, bet iki šio įvykio jis net nežinojo sergantis klastinga liga.