Pelynas - kartus, naudingas ir pavojingas

Fe­lik­so Gruns­kio nuo­tr.
PE­LY­NAS: jau­na au­ga­lo ša­ke­lė
Pe­ly­nas ar­ba kar­tu­sis kie­tis ge­rai pa­žįs­ta­mas mū­sų so­die­čiams. Pe­ly­nai, kaip vais­ti­niai au­ga­lai nuo neat­me­na­mų lai­kų bu­vo var­to­ja­mi gy­dy­mui. Daž­niau­siai - nuo įvai­rų virš­ki­ni­mo su­tri­ki­mų. Da­bar pe­ly­nų žvaigž­dė jau kiek nu­si­lei­du­si. Žo­li­nin­kai per­spė­ja, jog pe­ly­nu gy­dy­tis pa­vo­jin­ga, nes ga­li­ma ap­si­nuo­dy­ti. Ta­čiau pe­ly­nai nie­kur ne­din­go. Jie au­gi­na­mi vais­ti­nių au­ga­lų ūkiuo­se, kai ku­rio­se so­dy­bo­se, yra su­lau­kė­ju­sių au­ga­lų.

Bo­ta­ni­ka

Pe­ly­nas, ku­ris kai ku­rio­se ša­lies vie­to­vė­se dar va­di­na­mas kar­čiuo­ju kie­čiu, pe­lū­nu, me­tė­liu, kar­tė­liu, cit­va­ru, yra dau­gia­me­tis kie­čių gen­ties žo­li­nis au­ga­las. Užau­ga iki 60-100 cm aukš­čio. Stie­bas, kiek briau­no­tas, la­puo­tas, ša­ko­ta vir­šū­ne, apa­čio­je su­me­dė­jęs. La­pai pra­žan­gi­niai, ap­še­pę bal­tais plau­ke­liais, 2-3 kar­tus plunks­niš­kai su­skai­dy­ti. Žie­dy­nai - ru­tu­liš­ki, 2,5-5 mm skers­mens grai­žai. Vai­ni­kė­liai švie­siai gel­to­ni. Pe­ly­nai dau­gi­na­si sėk­lo­mis. To­dėl daž­nai pa­tys pa­si­sė­ja, net su­lau­kė­ja.

Sa­vy­bės

Kai kas pe­ly­nų ir da­bar vais­tams su­si­džio­vi­na. Vais­ti­nei ža­lia­vai nau­do­ja­mos iki 25 cm il­gio žy­din­čios vir­šū­nės. Jos pjau­na­mos pra­dė­jus au­ga­lams žy­dė­ti. Ža­lia­vo­je yra 0,5-2 pro­c. ete­ri­nio alie­jaus, kar­čių­jų gli­ko­zi­dų, yra as­kor­bo rūgš­ties, ka­ro­ti­no, rau­gi­nių me­džia­gų, or­ga­ni­nių rūgš­čių... Su­me­dė­jęs stie­bas vais­tams ne­tin­ka. Pe­ly­nai džio­vi­na­mi ge­rai vė­di­na­mo­je, tam­sio­je pa­tal­po­je 40–45 laips­nių ši­lu­mo­je. Ge­rai su­džio­vin­ta žo­lę bū­na stip­raus kva­po, kar­ti, pilkš­vai ža­lia. Tin­ka nau­do­ti 2 me­tus. Pe­ly­nas lai­ko­mas vie­nu kar­čiau­siu au­ga­lu pa­sau­ly­je.

Gy­dy­mui

Liau­dies me­di­ci­no­je pe­ly­nas var­to­ja­mas nuo tul­žies pūs­lės, ke­pe­nų li­gų, kir­mė­lių. Var­to­ja­mas su­ma­žė­jus ape­ti­tui bei ser­gant kvė­pa­vi­mo or­ga­nų li­go­mis. 1 ar­ba­tos puo­de­liui rei­kia vos pu­sę ar­ba­ti­nio šaukš­te­lio ža­lia­vos! Ne­ga­li­ma pa­dau­gin­ti, nes per di­de­lė pe­ly­nų do­zė ga­li su­kel­ti vė­mi­mą ir trau­ku­lius. Se­niau pe­ly­no ar­ba­ta žmo­nės iš or­ga­niz­mo va­ly­da­vo kir­mė­les, ku­rių tais lai­kais tu­rė­da­vo dau­ge­lis vai­kų ir suau­gu­sių­jų.

Al­ko­ho­li­niuo­se gė­ri­muo­se

Pe­ly­nas - vie­na iš stip­raus al­ko­ho­li­nio gė­ri­mo - ab­sen­to su­de­da­mų­jų da­lių. Bu­vo ma­no­ma, jog ab­sen­tas dėl pe­ly­nuo­se esan­čios me­džia­gos tu­jo­no su­ke­lia ha­liu­ci­na­ci­jas bei psi­chi­kos su­tri­ki­mus. To­dėl kai kur ab­sen­tas už­draus­tas par­da­vi­nė­ti. Ta­čiau ty­ri­mai pa­ro­dė, jog pe­ly­no kon­cent­ra­ci­ja ab­sen­te yra ge­ro­kai per ma­ža to­kiam po­vei­kiui. Ta­čiau su pe­ly­nu rei­kia elg­tis at­sar­giai. 1998 me­tais JAV mais­to ir vais­tų kont­ro­lės tar­ny­ba įspė­jo vi­suo­me­nę, jog pe­ly­nas mais­to pa­pil­duo­se ga­li su­kel­ti ner­vų sis­te­mos su­tri­ki­mus, pa­si­reiš­kian­čius ran­kų bei ko­jų tir­pi­mu, mąs­ty­mo sun­ku­mais, ne­su­ge­bė­ji­mu kon­cent­ruo­ti dė­me­sį bei pa­ra­ly­žiu­mi.

Vais­ta­žo­lių kny­go­se

Se­no­je vais­ta­žo­lių kny­ge­lė­je, iš­leis­to­je Lie­tu­vo­je gal prie šim­tą me­tų, ra­šo­ma: "Me­ty­lės-pe­ly­nos (Ar­te­mi­cia ab­sint­hium) yra ne­pap­ras­tai kar­čios, kar­tes­nės už vi­sus au­ga­lus, ku­riuos pa­žįs­ta­me. Bet jos yra pir­mos rū­šies vais­tai. Kam pa­ge­dęs skil­vys ir mais­tas pe­rei­na pu­siau su­virš­kin­tas taip, kad tas žmo­gus kan­ki­na­si ir nyks­ta, kas­die­ną nu­sto­da­mas tam tik­ro svo­rio ir gy­ve­ni­mo džiaugs­mo, te­gul pra­de­da ger­ti me­ty­lių ar­ba­tą. Ji pa­tai­sys su­ge­du­sius virš­ki­ni­mo or­ga­nus".

Šių die­nų vais­ta­žo­lių kny­go­se daž­niau pa­ta­ria­ma gy­dy­tis ar­ti­mu pe­ly­no gi­mi­nai­čiu - pa­pras­tuo­ju kie­čiu. Kie­tis, pa­na­šiai kaip pe­ly­nas, pa­de­da nuo tų pa­čių ne­ga­la­vi­mų. Tik kie­tis ne toks pa­vo­jin­gas. Apsk­ri­tai, gy­dan­tis bet ko­kia vais­ta­žo­le, juk rei­kia pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju ar vais­ti­nin­ku. Tuo la­biau, kad pe­ly­nų žo­lės ga­li­ma nu­si­pirk­ti vai­si­nė­se. Vais­ti­nin­kas ne tik par­duos, bet ir pa­tars, kaip vais­ta­žo­le gy­dy­tis.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.