Naujausios
Paslaptingi Ebolos viruso keliai
Vis garsiau apie Ebolos virusą prabylantys medikai dar nežino, kaip greitai virusas ims keliauti po Europą, tačiau tikina, kad šio viruso platintojais gali tapti keliautojai. Apie Ebolos virusą pasakoja Rita ŠVAMBARIENĖ, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
– Iš Afrikos šalių ateinantys duomenys apie plintantį Ebolos virusą vis dažnesni. Kada atsirado šis virusas?
– Ebolos - hemoraginės karštligės (EHK) - protrūkis Vakarų Afrikos šalyse Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje, Nigerijoje, prasidėjęs praeitų metų pabaigoje, sparčiai plečiasi ir kelia didelį tarptautinį susirūpinimą.
Ebolos virusas pirmą kartą buvo nustatytas 1976 metais Afrikoje. Vienu metu kilusiuose protrūkiuose netoli Ebola upės Kongo Demokratinėje Respublikoje. Viruso kilmė yra nežinoma, tačiau turimais mokslininkų tyrimų duomenimis, Afrikos vaisiais mintantys šikšnosparniai yra pagrindinis natūralus Ebola viruso rezervuaras, o užsikrečiama nuo sergančių ar kritusių šimpanzių, šikšnosparnių, beždžionių, miško antilopių, dygliatriušių, ar tvarkant atogrąžų mišką.
– Kaip plinta Ebolos virusas?
– Šio protrūkio Vakarų Afrikos šalyse metu virusas plinta nuo žmogaus žmogui. Per tiesioginį sąlytį su ligonių krauju, kūno skysčiais arba išskyromis (šlapimu, išmatomis, seilėmis, sperma) per pažeistą odą ar gleivines. Per užterštus paviršius virusas gali būti platinamas sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau bendruomenėje toks viruso plitimas galimas tik artimoje ligonio ar mirusiojo aplinkoje.
Užsikrečiama, jei sveiko žmogaus pažeista oda ar gleivinės liečiasi su ligonio krauju ar kūno skysčiais užterštais aplinkos daiktais, pavyzdžiui, suteptais drabužiais, patalyne, per panaudotas adatas. Virusas perduodamas ir lytinių santykių metu. Viešose vietose per įprastą kontaktą su žmonėmis, kurie neatrodo sergantys, Ebolos sukėlėjas neperduodamas.
Virusu neužsikrėsite per sąlytį su pinigais, maisto produktais ar plaukiodami baseine. Jo neplatina moskitai. Virusas sunaikinamas chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis medžiagomis, saulės spinduliais ar džiovinimu.
– Kaip pasireiškia šio viruso sukelti simptomai?
– Reikėtų žinoti, kad simptomai pasireiškia staiga. Po 2-21 dienos trunkančio inkubacinio periodo, ligonis ima karščiuoti, jaučia silpnumą, raumenų, galvos, gerklės skausmą. Kiek vėliau prasideda viduriavimas, vėmimas, atsiranda bėrimas, sutrinka inkstų ir kepenų veikla, kiek rečiau – išorinis ir vidinis kraujavimas. Laboratoriniai kraujo tyrimai rodo sumažėjusį leukocitų ir trombocitų skaičių ir padidėjusią kepenų fermentų koncentraciją.
– Kokia šio viruso paplitimo tikimybė Europos šalyse?
– Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras įvežtinių EHK atvejų plitimo riziką Europos Sąjungos šalyse, įskaitant ir Lietuvą, vertina kaip labai mažą, nes iki šiol Filovirus šeimos virusai neplito Europoje. Nuo šio EHK protrūkio Afrikoje pradžios tarp grįžusių keliautojų ir turistų užsikrėtimo Ebola virusu atvejų Europoje neregistruota.
Užsikrėtimo rizika vertinama kaip labai maža, nes viruso perdavimas nuo žmogaus žmogui įvyksta tik tiesioginio sąlyčio būdu su sergančiojo asmens krauju ir kūno skysčiais.
– Netrūksta tautiečių keliautojų, kurie ieško egzotiškų kelionių pasiūlymų. Afrikos šalys – ne išimtis. Ar yra duomenų, kiek jų lankėsi skelbiamose zonose?
– Nėra tiksliai žinoma, kiek pastaruoju metu Lietuvos piliečių lankėsi, lankosi ar planuoja lankytis Vakarų Afrikos regione. Siekiant kuo anksčiau išsiaiškinti galimus užsikrėtusius ir į Lietuvą grįžusius asmenis, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistams nereiktų prarasti budrumo. Įtariamų, susirgusių ar sąlytį turėjusių su sergančiojo kūno skysčiais asmenų ankstyvas išaiškinimas, atsekamumas būtinas infekcijos plitimui riboti.
Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją Vakarų Afrikos šalyse, į susirgimų skaičiaus didėjimą ir paveiktų teritorijų plėtimąsi, rekomenduojama atsisakyti nebūtinų kelionių į Ebola viruso paveiktas Vakarų Afrikos šalis. Tačiau nesant tokios galimybės, svarbu paisyti rekomendacijų keliaujantiems.
– Ką specialistai rekomenduoja keliautojams, vykstantiems į Gvinėją, Sierą Leonę ar Nigeriją?
– Pirmiausia, vengti tiesioginio sąlyčio su ligonio ar mirusiojo krauju ar kūno skysčiais ir su objektais, kurie galėjo būti užkrėsti. Atsisakyti artimo kontakto su laukiniais gyvūnais, nevalgyti laukinių gyvūnų mėsos. Neturėti nesaugių lytinių santykių. Aplenkti vietoves, kuriose gali būti apsigyvenę šikšnosparniai, pavyzdžiui, urvai, kasybos vietovės. Būtina nuolat plauti rankas su muilu, naudoti antiseptiką.
Šiaulių apskrities gyventojai gali konsultuotis su visuomenės sveikatos ar asmens sveikatos priežiūros specialistais dėl galimos rizikos išvykstant ar grįžus iš rizikingo Vakarų Afrikos regiono ar po kito galimo rizikingo sąlyčio su Ebola sergančiais ar mirusiais asmenimis ar gyvūnais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
RIZIKA: „Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras įvežtinių Ebola hemoraginės karštligės atvejų plitimo riziką Europos Sąjungos šalyse, įskaitant ir Lietuvą, vertina kaip labai mažą“, – sakė Rita Švambarienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja.