Mėlynžiedė veronika geba mūsų sveikatą taisyti

Felikso Grunskio nuotr.
PAPRASTOJI VERONIKA: mėlynžiedė žolelė ne vieną ligą išgydyti gali.
Nuo ankstyvo pavasario mėlynais žiedeliais žydi paprastoji veronika. Ir žydės iki rudens. Šis augalas – vaistinis, medingas.

Botanika

Botanikai išskiria keliolika veronikų rūšių. Veronikos, nors ir giminingos, tačiau dažnai būna viena į kitą nelabai panašios. Garsesnė iš giminės, bet retesnė – vaistinė veronika. Paprastoji veronika dažnesnė, bet irgi tinka vaistams, todėl apie ją ir kalbėsime.

Paprastoji veronika – daugiametis 10-25 cm aukščio žolinis augalas. Jis liaudies dar vadinamas: elpruse, urvanteliais, varvenčiukais...

Veronikos šakniastiebis apvalus, šliaužiantis, kartais šakotas. Stiebai statūs, dažniausiai nešakoti, su dviem išilginėmis plaukelių eilėmis priešinguose šonuose. Lapai be kotų arba su labai trumpais kotais – priešiniai, nusmailėję, karbuotai dantyti. Viršutinė lapų pusė plika, o apatinė – plaukuota. Lapų pažastyse išauga retų žiedų kekės. Taurelė – 4 skiltelių, vainikėlis ryškiai mėlynas, nors būna rožinių ar baltų. Žydi nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Subrandinamos tribriaunės sėklos, kurias išnešioja vėjas. Auga pievose, dirvonuose, pakelėse, krūmuose, pamiškėse, šviesiuose miškuose. Lietuvoje dažna.

Vertė ir vartojimas

Augalo lapuose ir žieduose yra vitamino C, karotino, rauginių, karčiųjų ir kitų vertingų medžiagų.

Apie veronikos vaistines galias žinojo senovės romėnai ir graikai. Jie šiomis žolėmis gydė pūlingas žaizdas, sunkiai gyjančias votis. Žaizdoms gydyti dabar turime geresnių vaistų, tačiau žydinčių veronikų prisiskinti ir sudžiovinti verta. Tiks kai kuriems negalavimas įveikti. Šio augalo žinovai pataria veronikos arbatas gerti tiems, kuriems reikia valyti kraują, gerinti kepenų funkciją, mažinti cholesterolį, valyti iš inkstų smėlį. Tik vaistažolėmis, kaip ir su cheminiais vaistais, reikia elgtis atsargiai. Dėl vartojimo pasitarti su vaistininku ar gydytoju.

Taiso sveikatą

Tvirtinama, kad vaistinė veronika padeda persišaldžius, sergant bronchine astma, kai kuriomis šlapimo ir lytinėmis ligomis. Padeda sergant tulžies ir inkstų akmenlige. Veronika sutvarko skrandžio ir žarnyno negalavimus. Veronika sugeba sustabdyti viduriavimą. Kai kurių valstybių veterinarai, pradėjus viduriuoti stambiems raguočiams ar arkliams, verda veronikų arbatą ir taip pagelbsti gyvūnams. Jeigu arkliui padeda, tad ir žmogui turėtų be vargo vidurius sutvarkyti. Veronikos stabdo išorinį kraujavimą. Gelbsti nuo odos išbėrimų, spuogų, niežulio, kojų prakaitavimo, saulės nudegimų. Kompresai padeda nuo sumušimų. Veronika nuvaiko nemigą, galvos skausmą. Galima veroniką naudoti apetitui žadinti ir taip sustiprinti organizmą.

Jaunų veronikos lapelių galima dėti į salotas. Veronikos žolė tinka kaip prieskonis mėsos ir žuvies patiekalams. Kai kuriose šalyse veronikos žiedeliais aromatizuojami likeriai, konjakai, vynai.

Receptai

Receptas: vieną desertinį šaukštelį džiovintų veronikos žolelių reikia užplikyti 200 gramų verdančio vandens. Palaikyti šiltai keliolika minučių. Kad pritrauktų. Nukošti ir gerti po du valgomuosius šaukštus tris kartus per dieną, prieš valgį.

Kitas receptas: 2 arbatinius šaukštelius džiovintos veronikos žolės užplikyti 2 stiklinėms verdančio vandens. Palaikyti šiltai 2 valandas, kad pritrauktų. Nukošti ir gerti po pusę stiklinės 4 kartus per dieną sergant peršalimo ligomis. Liaudies medikai tvirtina, kad šis antpilas padeda nuo bronchito, kosulio, laringito, gastrito, inkstų ir šlapimo ligų. Turėtų pagelbėti nuo migrenos, galvos svaigulio, reumato. Šį antpilą galima naudoti gydomosioms vonelėms nuo išbėrimų.

Pasak vaistažolininkų, grynos šviežios veronikos sultys padeda nuo podagros. Geriama po 1-2 valgomuosius šaukštus 2-3 kartus per dieną prieš valgį.

Veronikos žolės tyrele patariama tepti nudegusias kūno vietas, pūlines žaizdas.

Apie šalutinį veronikos poveikį lyg ir nėra žinių. Panašu, kad veronika – draugiška žolė. Tačiau visas tikras draugystes patvirtina tik patirtis ir laikas. Būna, kad vieni su veronika susidraugauja, o kiti – bendros kalbos neranda.

Gražus vardas

Augalo pavadinimas veronika kildinamas iš graikų kalbos žodžių phero – nešti ir nike – pergalė. Gal ne be reikalo augalas taip pavadintas. Matyt, geba pergalingai įveikti ligas.

Populiarus ir tarp moterų Veronikos vardas. Vardų žinovai aiškina, jog tokių vardų turėtojos yra draugiškos, kūrybingos. Veronikos dažnai sugalvoja daug įdomių planų ir juos įgyvendina. Nes būna darbščios, tad nori matyti ne tuščią sumanymą, o – rezultatą. Pastebėta, kad būna ir ekscentriškų, neperprantamų Veronikų. Būna atvirų, būna ir uždarų Veronikų. Beveik, kaip augalų pasaulyje: daug veronikų, kurios dažnai nepanašios viena į kitą.

Parengė Feliksas GRUNSKIS

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.