Ličių vaisiai – skanūs, naudingi sveikatai

Fe­lik­so GRUNS­KIO nuo­tr.
LI­ČIAI, ku­rie dar va­di­na­mi ki­nų sly­vo­mis, ali­ga­to­rių braš­kė­mis, dra­ko­nų aki­mis.
Me­tų pa­bai­go­je par­duo­tu­vė­se ga­li­ma nu­si­pirk­ti įvai­res­nių eg­zo­tiš­kų vai­sių. Ant pre­kys­ta­lių gre­ta per­si­mo­nų jau pa­si­ro­dė ir li­čiai. Apie per­si­mo­nus ra­šė­me. Da­bar ar­ti­miau su­si­pa­žin­ki­me su li­čiais.

Li­čių – ne­di­de­li vai­siai

Li­čių tė­vy­nė – Pie­tų Ki­ni­ja. Li­čiai au­ga ten, kur tem­pe­ra­tū­ra nie­ka­da ne­nuk­ren­ta že­miau nu­lio. Li­tis – vis­ža­lis me­dis, ga­lin­tis užaug­ti iki 20 ir dau­giau met­rų. Li­čių vai­siai au­ga ke­kė­mis, to­dėl dar va­di­na­mi vy­nuo­gė­mis kie­ta­me ap­val­ka­le. Li­čiai – ap­va­lūs ar tru­pu­tį ova­lūs sly­vos dy­džio, maž­daug 3 cm skers­mens – vai­siai. Vai­siai su kie­to­ku, bet leng­vai nui­ma­mu lukš­tu. Lukš­tas – raus­vas ar net ryš­kiai rau­do­nas. Noks­tant lukš­tas pa­ru­duo­ja. Ne­su­no­kę vai­siai tu­ri ža­lios spal­vos. To­kių, žals­vų vai­sių ne­ga­li­ma val­gy­ti, nes ga­li­ma ap­si­nuo­dy­ti.

Iš pir­mo žvilgs­nio li­čiai net pa­na­šūs į braš­kes, nes lukš­tai pa­na­šūs į kro­ko­di­lo odą. To­dėl kai ku­rio­se au­gim­vie­tė­se li­čiai net va­di­na­mi ali­ga­to­rių braš­kė­mis. Vai­siaus vi­du­je yra tam­si, stam­bo­ka ne­val­go­ma sėk­la, pri­me­nant lau­ki­nio gy­vū­no akį. To­dėl kai ku­rio­se Ki­ni­jos vie­to­vė­se li­čiai dar va­di­na­mi dra­ko­no aki­mis. Ži­no­ma, jog se­no­vės Ki­ni­jo­je ki­nai li­čius jau val­gė II am­žiu­je prieš mū­sų erą. Į Eu­ro­pą li­čiai pir­mą kar­tą bu­vo at­vež­ti 17 am­žiu­je ir pra­min­ti ki­nų sly­vo­mis.

Ver­tė

Po li­čio lukš­tu – ska­nus, sal­dus, ma­lo­niai rūgš­to­kas minkš­ti­mas. Jo sko­nis pri­me­na braš­kes, ar­bū­zus, vy­nuo­ges, šiek tiek net mus­ka­tą. Li­čiuo­se yra daug vi­ta­mi­no C. Vai­siuo­se gau­su ir au­ga­li­nės kil­mės bal­ty­mų, pek­ti­nų, ka­lio, mag­nio...

Li­čiai – vie­ni ver­tin­giau­sių vai­sių. Ta­čiau jie nė­ra di­de­li, to­dėl vai­sių sa­lo­to­se de­ri­na­mi su ki­viais, ba­na­nais, apel­si­nais, ki­tais vai­siais. Li­čių ga­li­ma dė­ti į jo­gur­tus, le­dus, ne­kep­tus vai­si­nius tor­tus. Ki­nų vir­tu­vė­je li­čiai de­ri­na­mi su mė­sos val­giais, nes pa­de­da at­skleis­ti su­bti­lų ga­mi­nių sko­nį.

Daž­niau­siai li­čiai val­go­mi švie­ži, tik prieš var­to­ji­mą juos pa­ta­ria­ma at­šal­dy­ti. Iš li­čių ga­li­ma spaus­ti sul­tis. Jos bū­na tirš­to­kos, tin­ka pa­tiek­ti prie paukš­tie­nos val­gių ar žu­vies pa­tie­ka­lų. Li­čius ga­li­ma už­šal­dy­ti. Ta­čiau ta­da jie ne­ten­ka da­lies sa­vo aro­ma­to. Li­čius ga­li­ma su­džio­vin­ti. Ta­da lukš­tas tam­pa itin tvir­tas, o minkš­ti­mas su­džiū­va kar­tu su kau­liu­ku ir barš­ka vai­siaus vi­du­je. Džio­vin­ti li­čiai va­di­na­mi li­čių rie­šu­tais.

Nau­din­gi svei­ka­tai

Ry­tų me­di­ci­na tvir­ti­na, jog li­čiai ge­rai vei­kia mū­sų inks­tus, ke­pe­nis ir plau­čius. Mat vai­siuo­se esan­čios veik­lio­sios me­džia­gos sti­mu­liuo­ja inks­tų ir ke­pe­nų dar­bą. Ser­gan­tiems tu­ber­ku­lio­ze, ast­ma, bron­chi­tais li­čiuo­se esan­čios me­džia­gos pa­leng­vi­na kvė­pa­vi­mą. Ma­no­ma, kad li­čiai pa­de­da nor­ma­li­zuo­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je ser­gant dia­be­tu ar hi­pog­li­ke­mi­ja. Liau­dies me­di­ci­no­je li­čiai ypa­tin­gai ver­ti­na­mi dėl juo­se esan­čio vi­ta­mi­no PP, ku­ris ne­lei­džia žmo­gaus or­ga­niz­me vys­ty­tis ate­ros­ke­ro­zei.

Ga­li­ma au­gin­ti va­zo­ne

Yra le­gen­da, jog se­no­vės Ki­ni­jos im­pe­ra­to­rius Udi, val­dęs Ki­ni­ją prieš mū­sų erą, so­di­nin­kams lie­pė įveis­ti li­čių Šiau­rės Ki­ni­jo­je. Mat iki tol li­čiai au­go tik Pie­tų Ki­ni­jo­je, kur šil­čiau. Vis­ža­liai li­čiai Šiau­rės Ki­ni­jo­je neiš­gy­ve­no, to­dėl im­pe­ra­to­rius so­di­nin­kus nu­bau­dė mir­ties baus­me.

Pa­sak mū­sų so­di­nin­kų, iš li­čių kau­liu­kų li­čių ga­li­ma už­siau­gin­ti ir Lie­tu­vo­je. Aug­da­mas va­zo­ne li­tis pa­pras­tai užau­ga iki 2 met­rų aukš­čio. Li­čiui bū­ti­na švie­sa. Va­sa­rą au­ga­las tu­rė­tų bū­ti iš­neš­tas į lau­ką, kad gau­tų ryš­kios sau­lės švie­sos di­džią­ją die­nos da­lį. Au­gi­nant li­tį žie­mos so­duo­se ar pa­tal­po­se rei­kia jį lai­ky­ti prie di­des­nių lan­gų. Va­zo­ną rei­kia daž­nai pa­suk­ti, kad vi­sos au­ga­lo pu­sės gau­tų sau­lės. Li­čiui la­bai svar­bus dre­na­žas – že­mė tu­ri bū­ti lai­di van­de­niui.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.