Naujausios
Laiko keitimas išmuša iš ritmo
Perėjome į vasaros laiką. Kaip ir visada, šie laikrodžio rodyklių persukiojimai sukelia daug diskusijų — ko daugiau naudos ar žalos?
„Šiaulių kraštas“ apie laiko kaitaliojimą teiravosi pedagogų, medikų ir gamybininkų nuomonės. Ji vieninga — laiko kaitaliojimas atneša daugiau žalos nei naudos.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
Labiausiai kenčia mažiausieji
Į lopšelį--darželį „Bangelė“ Rėkyvoje pirmuosius vaikus tėvai atveda jau po šeštos ryto, nes turi spėti į autobusą, į darbą Šiauliuose. Yra sudaryta speciali grupelė tokiems vaikams, nes oficialiai darželis pradeda dirbti nuo pusės septintos.
Nesunku įsivaizduoti, kada vaikutis turi keltis. Kai pats saldžiausias miegas. Šio darželio direktorė Danutė Statulevičienė prisipažįsta, kad ir pati jaučia diskomfortą, o ką jau kalbėti apie vaikus. „Man atrodo, reikėtų palikti dabartinį laiką ir nieko nebekaitalioti, bet niekas nenori girdėti žmonių nuomonės“.
Direktorė pateikė ir kitą argumentą apie energijos taupymą, kuriuo taip mėgstama dangstytis: „Atvirkščiai. Dabar, kol buvo žiemos laikas, šviesos nereikėjo nei rytą, nei pavakary. O dabar iš ryto būtinai jos reikės. Tai kur čia taupymas, ekonomija?“
Daugiau kaip tris dešimtmečius šiame darželyje auklėtoja dirbanti Regina Arlauskienė sako, jog toks ankstyvas vaiko prikėlimas — tai jo sveikatos žalojimas. Vaikas pripranta prie vieno ritmo, o staiga jis keičiamas. Regina sako, kad, pakeitus laiką, pasikeičia ir vaikų elgesys. Jie tampa irzlesni, jautresni. „Vaikui beveik prireikia visos vasaros, kad priprastų prie naujo laiko, o rudenį — vėl viskas iš naujo“.
Sutrinka bioritmai
Gydytoja Laima Šeporaitienė teigia, kad laiko kaitaliojimas sutrikdo žmogaus organizmo bioritmus. O tai ypač neigiamai veikia hormonų gamybą. Pasak gydytojos, vieni hormonai gaminasi rytą, kiti vakarą: „Išsibalansuoja hormonų išsiskyrimas, dėl to daugelis žmonių prastai reaguoja į laiko kaitaliojimą“.
L. Šeporaitienės teigimu, kai kuriems žmonėms sugrįžti į įprastą ritmą prireikia kelių savaičių. Ypač tai padaryti sunku vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims, sergantiems kai kuriomis lėtinėmis ligomis.
Seimo kontrolieriaus R. Valentukevičiaus įniciatyva 2008 metais buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, jog ekonominė laiko kaitaliojimo nauda yra labai abejotina, „laikrodžio persukinėjimas išbalansuoja pagyvenusių žmonių ir vaikų psichinę būklę“, — teigiama kontrolieriaus raginime Vyriausybei.
Jis rekomenduoja Vyriausybei labiau atsižvelgti į visuomenės poziciją, o ne vien pritarti Europos Sąjungos siūlymams.
„Šiaulių kraštas“ domėjosi, kokių stebėjimų yra sukaupęs Šiaulių visuomenės sveikatos centras. Jo direktoriaus pavaduotoja gydytoja Janina Tamošiūnienė atsakė, jog centras nėra atlikęs kokių nors specialių stebėjimų. Jos nuomone, žmogaus biologinis laikas neatitinka dabartinio vasaros laiko. Todėl būtų už tai, kad laiko nekaitaliotų.
Vietoj efekto — stresas
Ką apie žaidimą su laikrodžiais mano gamybininkai? Šiaulių urėdo Stasio Pališkio nuomone, „jkio teigiamo efekto gamybai tas persukinėjimas neturi“: “Vien tik stresas. Žmogaus organizmas — ne kareivis ir pagal komandas nešokinėja“.
S. Pališkis sako, kad žmogaus organizmas labai susijęs su gamta, su tamsos ir šviesos režimu, ir eksperimentuoti nederėtų.
Urėdas prisipažino, kad pirmąsias dvi savaites po laiko pakeitimo jaučia nepatogumų, turi naudotis žadintuvu, adaptacijai prireikia dviejų trijų savaičių. Miškininkai ir taip anksti pradeda dirbti, ir ta paankstinta valanda niekam ne į naudą — kėlimasis tampa nebenatūralus.
ELGESYS: „Bangelės“ lopšelio-darželio auklėtoja Regina Arlauskienė teigia, kad, persukus laikrodžius, pasikeičia ir vaikų elgesys, jie tampa irzlesni, jautresni. (Rėkyvos darželis _13_JTs)
.
BIORITMAI: Gydytojos Laimos Šeporaitienės teigimu, dėl laiko kaitaliojimo sutrinka organizmo bioritmai ir hormonų gamyba.
Jono TAMULIO nuotr.