Krūties vėžį svarbiausia laiku pajusti

Krūties vėžį svarbiausia laiku pajusti

Krūties vėžį svarbiausia laiku pajusti

Kai prieš 15-ka metų Onutė Visminienė susirgo krūties vėžiu, Lietuvoje dar nevažinėjo „Rožinio kaspino“ autobusiukas. „Kai pati atradau darinuką, dukrai tebuvo dešimt metų. Negalėjau mirti. Galbūt todėl, jog gyvenimas man pernelyg vertingas, pavyko pasveikti“, – pasakoja moteris.

Ilona ŠNARIENĖ

redakcija@skrastas.lt

Lietuvėms trūksta meilės sau

„Anksčiau labai trūko informacijos apie krūties vėžį, o ypač bendravimo su tokiomis pat kaip aš, – pasakoja Onutė Visminienė.– Gydytojai neturėjo kada nei šviesti, nei guosti. Dabar bepigu – daug informacijos, tačiau lietuvės labai jau šeimai atsidavusios, save pamiršta, ligas pražiūri, pamiršdamos, kad iš per didelės meilės šeimai, vaikai ir našlaičiais gali likti.“

Poniai Onutei operacija paliko pėdsakus: operuotos pusės ranka ir petys yra nebe tokie paslankūs, kaip anksčiau. Blogiau nuteka limfa, todėl ranka patinsta ir tirpsta. Reikia nuolat saugoti ranką nuo pažeidimų, negalima nešioti sunkių daiktų. Ilgos ir sekinančios spindulinės terapijos metu didžiausi išbandymai teko odai, tačiau tai moteriai nebuvo pati didžiausia kančia.

Gydymas ilgas ir sekinantis

Po dvejus metus trukusio gydymo, trylika metų ponia Onutė akylai stebėjo ligą.

„Jau kartą susirgus krūties vėžiu, kad ir po sėkmingo gydymo, gyveni tarsi sėdėdama ant rūkstančio ugnikalnio, pasveiksi ar ne – vienas Dievas težino“, – pasakoja apie savo išgyvenimus moteris. Dėl reguliarių patikrų pavyko laiku aptikti antrąkart pabudusį darinuką toje pačioje krūtyje. Teko pereiti ilgą gydymosi kelią.

„Krūties vėžio gydymas – ilgas, nemalonus ir itin didelis fizinis išbandymas žmogui. Jokioje knygoje neparašyta, kaip būtent tavo organizmas reaguos į taikomus vėžio gydymo būdus. Man sunkiausia buvo pakelti „chemiją“, – prisipažįsta pašnekovė. – Slenkantys plaukai nėra pati didžiausia problema. Kiekvienąkart, kai pradėdavo leisti vaistus, imdavo pykinti, porą dienų būdavo sunku net galvą pakelti.“

Ponia Onutė sako, kad kiekvienos moters organizmas reaguoja savaip – vienos į darbą eina, kitos, neatlaikiusios chemijos, užgęsta: „O toms, kurioms pasiseka, prireikia mažiausiai pusmečio, kad chemijos išsekintas organizmas, atgautų prarastas jėgas“.

Liga skatina padėti kitiems

Ponia Onutė yra aktyvi moterų krūties patologijos asociacijos „Salvija“ narė. „Labai gerai, kad susitinkame, kad kalbame apie savo ligą, neslepiame jos. Savitarpio pagalba labai svarbi. Daugumai tai stiprus stimulas gyventi toliau, – sako moteris. – Atviri pokalbiai su žmogumi, nuėjusiu kelią, kuris ligoniui dar prieš akis, ypač vertingi, nes pirmoji žinia dažnai nuskamba tarsi mirties nuosprendis“.

Moterį sudomino kolegų anglų mintis įkurti Lietuvoje skėtinę organizaciją, kurios veikla padėtų teikti pagalbą onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams ir jų šeimos nariams.

„Manau, kad susirgus krūties vėžiu, moterims labiausiai reikia informacijos apie tai, kas vyksta jų kūne ir kokios galimybės pasveikti. Informacijos ir pagalbos niekada nebus per daug“, – įsitikinusi ponia Onutė.

„Turėtų būti įprasta jau nuo 20-ties metų kiekvieną mėnesį apžiūrėti krūtis veidrodyje ir prausiantis duše muiluota ranka viduriniųjų pirštų pagalvėlėmis sukamaisiais judesiais patikrinti visą krūties plotą. Beje, nors ir rečiau, vyrai taip pat serga krūties vėžiu“,– primena ponia Onutė.

Prieš ligą visi lygūs

Krūtys ypač jautrios hormonų pokyčiams, kurie vyksta kiaušidėse, skydliaukėje, hipofizėje. Nors metams bėgant liaukinį krūties audinį pakeičia jungiamasis ir riebalinis audinys, krūtų jautrumas nesumenksta, netgi atvirkščiai – padidėja. Būtent per menopauzę, kai nuslopsta kiaušidžių veikla, krūtys tampa ypač jautrios, dėl to dažniausiai krūties vėžys diagnozuojamas vyresnėms nei 50 metų moterims.

Ponia Onutė pataria moterims susitaikyti su liga, nevarginti savęs nereikalingais klausimais, neužsidaryti savyje, o gyventi toliau, tik įdėmiau įsižiūrėti į gyvenimą, į kiekvieną jo akimirką.

„Tikėjimas, noras pasveikti, tikriausiai ir daro stebuklus. Bet kuri liga yra labai silpna, kai jai drąsiai žvelgiame į akis“, – tvirtina pašnekovė.

SIMBOLIS: Rožinis kaspinas yra kovos su krūties vėžiu simbolis.

Redakcijos archyvo nuotr.