Naujausios
Kodėl reikia skiepyti vaikus?
Kodėl reikia skiepyti vaikus ir kokiais naujais nemokamais skiepais papildytas skiepų kalendorius, vakar spaudos konferencijoje kalbėjo Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotoja daktarė Margarita Valūnienė bei Naujagimių ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Virginija Gedvilienė.
M. Valūnienė pasakojo, kad atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas bei ES šalių patirtį, yra parengtas vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius. Laikantis jame nustatytų terminų vaikai nemokamai skiepijami vakcinomis nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, o vaikai iki 2 metų ir priklausantys rizikos grupėms dar ir nuo pneumokokinės infekcijos.
Pasak gydytojos, šiemet planuojama pradėti skiepyti 11 metų mergaites žmogaus papilomos viruso vakcina. Šis virusas žinomas kaip gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas, o tai – antrasis iš dažniausiai pasitaikančių vėžinių moterų susirgimų.
M. Valūnienė atkreipė dėmesį, kad dauguma skiepų visam gyvenimui nuo užkrečiamų ligų neapsaugo. Ilgiausiai skiepas veikia iki 15 metų, vėliau juos rekomenduojama kartoti.
Kad šalyje nekiltų užkrečiamų ligų protrūkis, pasak gydytojos, turėtų būti paskiepyta ne mažiau kaip 90–95 procentai populiacijos.
Moters ir vaiko klinikoje naujagimiai pirmąją dieną paskiepijami nuo hepatito B, o antrąją trečiąją savo gyvenimo dieną – nuo tuberkuliozės.
V. Gedvilienė pasidžiaugė, kad atsisakančiųjų skiepyti naujagimius Moters ir vaiko klinikoje pasitaiko nedaug. Pavyzdžiui, 2013 metais tuberkuliozės skiepo atsisakė 15, 2014 metais – 11, o 2015 metais – 18 naujagimių tėvai. Mažėjo abejojančių hepatito B vakcinos reikalingumu, jeigu 2013 metais atsisakiusiųjų buvo 22, tai pernai jau tik 15.
Kokius motyvus tėvai išsako atsisakydami skiepyti vaikus? Pasak V. Gedvilienės, gydytojai išgirsta įvairių paaiškinimų: aplink visi pasiskiepiję, tad mano vaikas bus saugus ir be skiepo; skiepuose esančios nuodingos medžiagos kenkia vaikui; skiepai sukelia autizmą ir kitas sunkias ligas.
Gydytojai sunkiai suvokiamas motyvas – esą vaikui geriau persirgti šiomis ligomis ir įgyti natūralų imunitetą. Tėvai turėtų žinoti, kad kai kurios ligos padaro nepataisomą žalą vaiko organizmui, pavyzdžiui, hepatitas B gali taip pakenkti kepenims, jog gyvybę gali padėti išgelbėti tik transplantacija.
Keistas esąs ir tėvų nuogąstavimas, jog didelis kiekis skiepų gali „sujaukti“ jų imuninę sistemą.
„Naujagimis su pirmuoju oro gurkšniu, su pirmuoju maistu gauna net dešimtis tūkstančių antigenų, kai tuo tarpu vieno skiepo vakcina turi tik vieną antigeną“, – sakė V. Gedvilienė.
Gydytoja taip pat pažymėjo, jog Lietuvoje sergamumas tuberkulioze yra labai didelis. Europoje mus lenkia tik rumunai. Tuberkuliozės vakcina visiškai nuo tuberkuliozės neapsaugo, tik nuo mirtinų formų: miliarinės tuberkuliozės ir tuberkuliozinio meningito.
„Šiaulių krašto“ inf.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SKIEPAI: Šiaulių Moters ir vaiko klinikos Naujagimių ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Virginija Gedvilienė (kairėje) ir klinikos direktoriaus pavaduotoja daktarė Margarita Valūnienė supažindino su skiepų naujovėmis ir aiškino, kodėl reikia skiepyti vaikus.