Naujausios
Kepenų ligoms kelius tiesia maistas ir alkoholis
„Šis organas unikalus, tik duokime jam šansą pasirūpinti savimi“, – taip kepenis apibūdino Respublikinės Šiaulių ligoninės gastroenterologė Gitana Acutė. Kepenų ligomis, pasak gydytojos, serga vis daugiau žmonių, ligoniai jaunėja, o priežastimi dažniausiai tampa maistas, alkoholis bei nejudrus gyvenimo būdas.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Ligoniai – atpažįstami
„Ėjau į pokalbį ir mačiau vyrą: apkūnus, šiek tiek pageltusia oda, nudribusiu pilvu, sunkokai vaikštinėjantis. Tai yra geriausiai matomi požymiai, kad jo kepenys apriebėjusios. Ar prasidėjusi cirozė? Reiktų tyrimų“, – pradėjo pokalbį gydytoja gastroenterologė Gitana Acutė.
Gydytoja pasakojo, kad kepenų ligos prasideda be ryškesnių simptomų, dėl to neretai medikų jos vadinamos slapta prasidedančiomis ligomis. Patikino, jog atrasti kepenų ligas nėra sudėtinga, tereikia kraujo mėginio, echoskopijos ar kitų tyrimų.
„Lietuviai – ištvermingi. Jei pasijunta blogai, mano, kad pagulės, pailsės ir viskas praeis. Taip delsia kokius 10-15 metų, o tada atvežami jau su kepenis išdarkiusia ciroze ir gausybe komplikacijų“, – pastebi tendencijas medikė.
G. Acutė pabrėžė, kad pastarąjį dešimtmetį pastebimai padaugėjo kepenų ligomis sergančiųjų. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje praėjusiais metais gydyta apie 100 pacientų, kuriems diagnozuota kepenų cirozė. Iš jų penktadalis mirė.
Pacientai, kurie į ligoninę atvežami su stipriai progresuojančia liga, pasak gydytojos, dažniausiai, būna asocialiai gyvenantys ir savo sveikata menkai besirūpinantys žmonės.
Atsinaujinti gebantis organas
G. Acutė vardijo kepenų ligų atsiradimo galimas priežastis: kaloringas maistas ir nesaikingas jo vartojimas, alkoholio vartojimas, nejudri gyvensena ir su tuo susiję medžiagų apykaitos sutrikimai, nutukimas, lėtiniai hepatitai B ir C.
Pateikia pavyzdį, kad apie 180 kilogramų svėręs pacientas buvo atvežtas su smarkiai apriebėjusiomis ir išdidėjusiomis kepenimis, tačiau kai jis neteko 20 kilogramų echoskopas parodė, kad kepenys sumažėjo 2 centimetrais – „tai didelė pažanga ir palengvinimas organo veiklai“.
Tačiau kepenis sužaloja ne tik pats žmogus, pasak medikės, stiprų smūgį suduoda hepatitai B ir C. Patikina, kad kepenis naikinantys virusai jau gydomi medikamentais, pasiekiama gerų rezultatų.
„Ne tik alkoholis žaloja kepenis. Ateina karta, kuri serga nealkoholine riebaline kepenų liga. Yra keturios stadijos. Žmogus nieko nejaučia, nevartoja alkoholio, nėra nutukęs. Šitaip gali praeiti ir 10 metų, o procesai vyksta. Rezultatas – kepenų cirozė, o galutinis etapas – pirminis kepenų vėžys“, – pasakoja G. Acutė.
Suteikti galimybę
Kepenų ligoms stipriai progresuojant, kai organas nebefunkcionuoja, pacientai užrašomi į eilę transplantacijos operacijai. Lietuvoje ši operacija atliekama apie 12 metų.
Šiuo metu šalyje kepenų transplantacijos laukia 67 žmonės, iš jų – 12 vaikų. Per šiuos metus kepenys persodintos 9 pacientams, su donoro kepenimis iš viso gyvena 91 žmogus. Donoro kepenys turi būti persodintos per 16 valandų.
„Lietuvoje transplantacija gali būti atlikta pacientams iki 60 metų, Europoje, dėl medicininių galimybių – iki 65 metų. Yra buvęs atvejis, kai mamos dalis kepenų persodinta vaikui. Kepenys auga kartu su vaiku, bet tai netinka suaugusiems žmonėms, organas nepajėgs funkcionuoti – per mažas“, – pasakojo gydytoja.
G. Acutė stebisi, jog būna pacientų, kuriems kalbėdama apie kepenis žalojančius veiksnius, sveiką gyvensenos būdą, mato, kad jie to nedarys. Ir po mėnesio tokie vėl atvežami su komplikacijomis.
Norintiems padėti savo kepenims atsinaujinti, medikė pataria rečiau valgyti riebaus maisto, daryti iškrovos dienas, daugiau judėti, mankštintis ar susirasti aktyvių pomėgių, naudoti kuo mažiau maisto papildų, vaistų.
„Kepenys – didžiulė ir galinga laboratorija. Joms kažkokios specialios pagalbos nereikia. Suteikime kartais joms ramybės, neapkraukime“, – rekomendavo gastroenterologė.
Jono TAMULIO nuotr.
SITUACIJA: „Lietuviai – ištvermingi. Jei pasijunta blogai, mano, kad pagulės, pailsės ir viskas praeis. Taip delsia kokius 10-15 metų, o tada atvežami jau su kepenų ligomis ir gausybe komplikacijų“, – sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės gastroenterologė Gitana Acutė.