Naujausios
Kempinligė nepalieka vilties
Beveik prieš dešimtmetį visa Europa šiurpo dėl naujai aptiktos galvijų ligos — kempinligės ir jos mirtino pavojaus žmogui. Šiandien ligai įveikti medicinos mokslas priemonių dar neturi. Lietuvoje mirtina liga jau nusinešė trijų žmonių gyvybes. Į nepagydomos ligos patalą atgulė ir ketvirtas žmogus.
Janina VANSAUSKIENĖ
janinaV@skrastas.lt
Ant patalo — pusę metų
Nepagydomos ligos ketvirtąja auka šalyje tapo 57-erių moteris iš kaimo Šiaulių apskrityje.
Apie kempinligės išbandymus jų šeimai kalbėjomės su moters sutuoktiniu. 63 metų vyras įsitikinęs, kad visuomenė turi daugiau žinoti apie Europą šiurpinančią nepagydomą ligą.
Susitikome namuose. Bejėgė moteris, šeštą mėnesį gulinti lovoje, pastaruoju metu nesuvokia nė vieno jai sakomo žodžio ir, vyro žodžiais, vis dažniau atrodo viskam apatiška, nebeatpažįsta jos atvykstančių aplankyti sūnų.
Žmoną pusantrų metų slaugantis vyras įjungia elektrinį funkcinės lovos įrenginį ir patale gulinti ligonė su pagalve pakeliama į pusiau sėdimą padėtį. Vyras, prilaikydamas jai galvą, prie lūpų priglaudžia puodelį vandens. Ligonė godžiai geria.
Numalšinusi troškulį, moteris nenuleisdama akių nuo savo žmogaus sudeda lūpas bučiniui. Vyras pasilenkia ir pabučiuoja.
„Ji taip visada. Buvo labai švelni ir išliko, — suka šalin sudrėkusias nuo ašarų akis. — Niekada net į darbą neišeidavau nepabučiavęs. Taip ir vaikai buvo įpratę, išeidami iš namų, kad ir trumpam...“
„Jaunystėje mačiau filmą, apie vyrą ir žmoną, kurie irgi kasdien net trumpam išsiskirdami pasibučiuodavo. Kartą vyras išėjo į darbą savo moters nepabučiavęs. Tą dieną ji žuvo po automobilio ratais,“ — taip savo jausmus paaiškina ligonės sutuoktinis, nesitraukiantis nuo jos patalo.
Veterinarijos specialistas su anksčiau žemės ūkio bendrovėje buhaltere dirbusia žmona santuokoje pragyveno beveik 40 metų.
Liko tik laukimas
„Kad tik ilgiau pabūtume kartu. Vakarais mes abu meldžiamės — paimu ją už rankos ir kalbu balsiai poterius. Ji žiūri į mane, gal jaučia gėrį... Taip lengviau bus išsiskirti... Mums gydytojai pasakė: vaistų nėra, tik ramybė ligonei ir laukimas“, — vėl vyriškio akyse ašaros.
Veterinarijos specialistas, kol nesusirgo žmona, apie kempinligę buvo girdėjęs gal daugiau nei prieš dešimtmetį.
Į Lietuvą tuo metu iš Europos valstybių buvo gabenami galvijai veislinėms bandoms veisti. Atgabentus galvijus tirdavo veterinarijos specialistai, to darbo teko ir nepagydoma liga susirgusios moters vyrui. Tačiau Lietuvoje galvijų kempinligės atvejų nustatyta nebuvo.
Medicinos mokslininkai spėja, kad žmogiškąją kempinligę — galvijų porencefalijos formą — gali sukelti užkratas, į žmogaus organizmą patekęs su sergančio galvijo mėsa ar jos produktais.
Kas galėjo sukelti moteriai šią ligą, niekas iš medikų jos artimiesiems pasakyti negali. Namiškiai buvo nuraminti tik tiek — šia liga žmogus nuo žmogaus neužsikrečia.
Kempinlige susirgusį žmogų mirtis ištinka, kai užkrato veikiamos sunyksta galvos smegenys.
Buvo gydoma nuo Parkinsono ligos
Pirmaisiais negalavimais moteris ėmė skųstis beveik prieš dvejus metus. Pradėjo tirpti ranka, po kurio laiko — drebėti. Moterį ištyrę neurologai tada konstatavo Parkinsono ligą, skyrė gydymą.
„Buvo jos gimtadienis, pasveikinti su šeimomis buvo atvykę sūnūs. Ji už dėmesį dėkojo vaikams ir atrodė labiau nei kada anksčiau susijaudinusi. Vaikai išvažiuodami man prisipažino pastebėję, kad mamai kažkas yra negerai su sveikata. Juos neramino jos kalba. Mama kalbėjo užsikirsdama, tarsi nebežinodama žodžių.
Tąkart vaikus nuraminau, sakydamas, kad ji gal būt buvo sujaudinta jų dėmesingumo. Tačiau netrukus ir pats ėmiau pastebėti, kad ji nebežino kokiu žodžiu įvardijama višta, šuo ar gandras„, — keistos ligos pradžią prisimena vyras.
Dar viena klaidinga diagnozė
„Po poros mėnesių ėmė atsirasti naujų, Parkinsono ligai nebūdingų simptomų. Iki tol strigusi kalba ėmė darytis nerišli, tapo sunku suprasti, ką moteris nori pasakyti, ji dėl to jaudindavosi, atsiprašinėdavo, buvo verksminga“, — apie klastingos ligos ženklus pasakojo ligonės šeimos gydytoja Virginija Kazlauskienė, gavusi savo pacientės artimųjų sutikimą papasakoti visuomenei, kokie sveikatos sutrikimai gali atsirasti susirgus kempinlige.
Šeimos gydytoja, įtardama, kad specialistų nustatyta diagnozė gali būti netiksli, moterį išsiuntė papildomai ištirti į Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikas. Iš čia į namus pacientė grįžo su nauja diagnoze: lėtinė galvos smegenų išemija (kraujotakos nepakankamumas).
Tačiau ir nuo šios ligos paskirtas gydymas, vaistai negelbėjo. Moters sveikata vis blogėjo. Praėjus dar keliems mėnesiams moteris nebesugebėjo pati apsirengti, jai nuolat reikėjo artimųjų priežiūros ir pagalbos.
Prikaustyta prie lovos
Šeimos gydytoja dar kartą ją išsiuntė pakartotiniams tyrimams į Kauno klinikas. Tačiau ir iš ten moteris grįžo su ta pačia diagnoze — lėtinis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas.
Kauniečių neurologų skirtas gydymas irgi nepadėjo — praėjusių metų rudenį ligonę pradėjo varginti regos haliucinacijos. Ji nebegalėjo vaikščioti. Visiškai pašlijusi sveikata moterį prikaustė prie lovos.
Ir tik tada, kai klastingoji liga jau buvo negrįžtamai sužalojusi galvos smegenis, Vilniaus universiteto ligoninės neurologijos skyriuje po pakartotinių tyrimų buvo išsiaiškinta tikroji moters negalavimų priežastis ir suformuluota galutinė, itin reta diagnozė: sporadinė Creutzfeldt -Jakob liga arba kempinligė.
Lietuvoje — ketvirtas atvejis
Mirtina ir neišgydoma liga — žmogiškoji kempinligė Lietuvoje jau pasiglemžė trijų žmonių gyvybes.
Pirmą kartą tokia diagnozė šalyje buvo įvardyta 1992 metais Klaipėdoje. Mirus sunkiai sirgusiam pusamžiui klaipėdiečiui mirties liudijime buvo nurodyta: mirties priežastis — sporadinė Creutzfeldt-Jakob liga.
Po to, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovo, profesoriaus Valmanto Budrio „Šiaulių kraštui“ pateiktais duomenimis, Lietuvoje diagnozuoti ir patomorfologiškai (pomirtinis galvos smegenų tyrimas) patvirtinti du sporadinės Creutzfeldt-Jakob ligos atvejai. Pirmasis atvejis diagnozuotas 2004 -aisiais, antrasis — 2007 metais.
Abu atvejai diagnozuoti VUL Santariškių klinikų Neurologijos centre.
Šia liga pasaulyje vidutiniškai serga 1 iš 1 000 000 gyventojų.
Tomo Černiševo (ELTA) nuotr.
Kempinligės sukėlėjo rasta kaulamilčiuose
Europos sąjungoje prieš dešimtmetį uždrausta galvijus šerti kaulamilčiais. Buvo skelbiama, kad kaulų miltuose aptiktas kempinligės sukėlėjas.
Šie pašarų priedai buvo naudojami siekiant labiau intensyvinti gyvulininkystę.
Kempinligė — neurodegenetacinė liga. Kempiniškumas pasireiškia tuo, kad žuvus nervų ląstelėms, smegenų pjūviuose matomos skylės, sudaro vaizdą, primenantį kempinę.
BANDYMAI: Šeimos gydytoja Virginija Kazlauskienė tris kartus papildomai siuntė tirti savo pacientę, įtarusi, kad jai buvo klaidingai nustatyta diagnozė.
Jono TAMULIO nuotr.