Naujausios
Keliautojų atostogas gali sugadinti ligos
Vasaros sezonui prasidedant medikai perspėja keliautojus apie užsienio šalyse plintančias ligas ir pataria, kaip jų apsisaugoti. „Kelionės metu privalu ne tik pamatyti šalies grožį, bet ir išvengti keliautojų ligų“, – sakė Edita SAMULYTĖ, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
– Kiek ir kokių ligų parsivežama iš kelionių?
– Nors užsienio šalyse registruojamos ir Lietuvoje pasitaikančios ligos, bet yra ir mūsų kraštui nebūdingų susirgimų: keliautojų diarėjos, virusinis hepatitas A, B, vidurių šiltinė, maliarija. Taip pat neišvengiama erkinio encefalito, Laimo ligos atvejų, kitų užkrečiamųjų ligų.
Cholera daugiausia registruojama besivystančiose šalyse: Afrikoje ir Azijoje, kiek mažiau Vidurio ir Pietų Amerikoje.
Vidurių šiltinės paplitimas registruojamas Pietų Azijoje, kai kuriose Šiaurės ir Vakarų Afrikos šalyse, Peru, Filipinuose, Etiopijoje, Turkijoje, Indonezijoje. Lietuvoje pasitaikė tik pavienių įvežtinių iš Indijos vidurių šiltinės atvejų, turguje valgius neplautų vaisių.
Hepatitas A paplitęs visame pasaulyje, išskyrus Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos, kai kurias Pietų ir Rytų Europos šalis, Australiją, Japoniją.
Hepatito B virusas paplitęs daugelyje pasaulio šalių. Mažas paplitimas yra tik Vakarų Europoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Šiaurės Amerikoje (išskyrus Aliaską bei arktinę Kanadą).
Didelė rizika susirgti maliarija – Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalyse. Erkiniu encefalitu didžiausia rizika užsikrėsti yra Baltijos šalyse, Slovėnijoje, Rusijoje.
– Kuo galima užsikrėsti lėktuve, traukinyje, keliaujant automobiliu, laivu?
– Didžiausia rizika susirgti keliautojų diarėja ar kita žarnyno disfunkcija kyla vartojant transporto priemonėje nesaugiai laikomą maistą. Svarbu tinkamoje temperatūroje laikyti maistą.
Keliaujant automobiliu, kuriame yra kondicionierius, reikėtų nepamiršti galimos rizikos susirgti legionelioze. Plaukiant laivu – pasirūpinti vaistais, priemonėmis nuo supimo, jūros ligos.
– Kokių vabzdžių, gyvūnų ar kitų gyvių reikėtų saugotis, kuo jie pavojingi?
– Apie galimus pavojus kelionių metu turi informuoti ir kelionių organizatoriai – tai numato Turizmo įstatymas. Jis reglamentuoja, kad kelionės organizatorius, viešai reklamuodamas savo teikiamas paslaugas prospektuose, kataloguose ir kitoje medžiagoje, turi pateikti neklaidinančią informaciją apie valstybių, į kurias vykstama, epidemiologinę būklę, imunoprofilaktikos reikalavimus, sveikatos draudimo tvarką.
Kadangi situacija pasaulyje nuolat kinta, prieš kiekvieną kelionę būtina pasidomėti atitinkamos šalies epidemiologine situacija. Pavyzdžiui, Balio saloje (Indonezijoje) registruojama daug susirgimų pasiutlige, kur nuo 2008 metų bendras aukų skaičius jau viršijo 100. Beje, šios ligos rizika išlieka vykstant į daugelį Afrikos, Azijos, Vidurio ir Pietų Amerikos šalių.
Uodai platina maliariją, Dengės karštligę, Čikunguniją, geltonąją karštligę, Vakarų Nilo karštinę, kitas ligas.
Reikėtų žinoti nespecifines profilaktikos priemones, kaip apsisaugoti nuo įvairių vabzdžių įkandimų. Vykstant į įvairias egzotines, tropines šalis reikėtų pasidomėti įvairių roplių, gyvačių galimu pavoju ir apsisaugojimo nuo jų priemonėmis.
– Kaip keliautojui ruoštis kelionei į užsienį?
– Keliautojams kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama iki kelionės likus 4-6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimų reikalingas tam tikras laikotarpis. Tačiau jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek reikia kreiptis į gydytoją, nes kai kurie skiepijimai gali būti atliekami likus ir mažiau laiko.
Prieš kelionę pirmiausiai atsižvelgiama: ar yra reikalingos difterijos, stabligės, poliomielito ir kitų ligų revakcinacijos, asmens amžius, sveikatos būklė ir ankstesni skiepijimai, sunkios nepageidaujamos reakcijos į ankstesnius skiepijimus, rizika užkrėsti kitus žmones, skiepijimų kaina.
Jei keliauja vaikai, reikėtų įsitikinti, ar jie yra paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Skiepai keliautojams sąlyginai skirstomi į planinius, rekomenduojamus, privalomuosius.
Planiniai: difterija/stabligė/kokliušas, hepatitas B, B tipo Haemophilus influenzae, infekcija, tymai, epideminis parotitas, raudonukė, poliomielitas, tuberkuliozė.
Rekomenduojami: cholera, hepatitas A, hepatitas B meningokokinė infekcija, gripas, pneumokokinė infekcija, pasiutligė, erkinis encefalitas, Japoniškas encefalitas, rotavirusinė infekcija, vėjaraupiai, vidurių šiltinė, žmogaus papiloma viruso infekcija, geltonasis drugys.
Privalomieji: Geltonasis drugys, meningokokinė infekcija (vykstantiems į Meką (Hadžį, Umrą), kai kuriose šalyse – grįžtantiems iš šios vietovės) ir poliomielito vykstantiesiems į Meką (Saudo Arabija).
– Pranešama, kad Europoje – hepatito A protrūkiai, kaip pasiruošti ir išvengti šios ir panašių ligų?
– Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nuo 2013 metų pradžios Europos Sąjungos 11-oje šalių yra užregistruota 1315 virusinio hepatito A susirgimo atvejų. 240 iš šių atvejų yra sukelti to paties genomo hepatito A viruso.
Anksčiau manyta, kad protrūkio atvejai susiję su kelione į Italiją, tačiau septyniose Europos šalyse – Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje – šiuo metu susirgę virusiniu hepatitu A asmenys nekeliavo į Italiją.
Kadangi laboratoriškai patvirtintas šaldytų uogų užteršimas virusinio hepatito A virusu, tęsiasi virusinio hepatito A geografinis plitimas, todėl rekomenduojama nevartoti šaldytų uogų neapdorotų karščiu. Skiepytis nuo hepatito A keliaujant į endemines virusinio hepatito A šalis, taip pat į Europos Sąjungos šalis, kuriose plinta ši užkrečiamoji liga.
– Kokios jūsų rekomendacijos keliautojams?
– Vykstant į kelionę, svarbu įvertinti savo sveikatos būklę. Pasidomėti rizika, kokiomis ligomis galima užsikrėsti, kokia šių ligų profilaktika. Pasiimti pirmos pagalbos rinkinį. Atidžiai stebėti savo sveikatą, sugrįžus iš kelionės.
Keliautojų diarėja
Infekcijos šaltinis – fekalijomis užterštas maistas ir vanduo. Nesaugus yra drėgnas, kambario temperatūroje saugomas maistas, nelupti vaisiai ir daržovės su pažeista odele, vaisiai ir daržovės su plaukeliais ant odelės (avietės, gervuogės, persikai), nevirtos daržovės, padažai ir garnyrai, laikomi atviruose induose ant stalo, nepasterizuoto pieno produktai, vanduo iš čiaupo, gėrimai su ledu, šaldytos šviežios daržovės.
Keliautojų diarėja pasireiškia viduriavimu tris ir daugiau kartų per parą, karščiavimu, pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais. Liga paprastai prasideda per pirmąsias dvi savaites nuo kelionės pradžios ir negydoma trunka apie keturias paras.
Saugiausia gerti parduotuvėse pirktą vandenį, jei butelio kamštelis nebuvo atsuktas ar kitaip pažeistas.
Vidurių šiltinė
Net ir skiepytiems asmenims reikia vengti maisto ir vandens, kuris gali būti užterštas šios ligos sukėlėjais. Infekcijos inkubacinis periodas 14-21 diena, po to prasideda smarkus karščiavimas, galvos skausmas, viduriavimas, komplikuojasi žarnų perforacija (prakiurimas) ir kraujavimu iš žarnyno.
Profilaktika: saugaus maisto ir vandens vartojimas, skiepijimasis vykstantiems į besivystančias šalis, kur primityvios sanitarinės sąlygos arba planuojama pirkti maistą vietiniuose restoranuose ar pas gatvės pardavėjus.
Hepatitas A
Tai vadinama „nešvarių rankų liga“. Rizikuojama geriant užterštą vandenį, vartojant užterštą maistą, rūkant kaljaną.
Ligos požymiai susiję su kepenų pažeidimu, dažniausiai pasireiškia pykinimu, negalavimu, apetito stoka, gelta. Profilaktika: skiepai nuo hepatito A. Skiepijama likus 4 savaitėms iki kelionės, antroji dozė skiriama po 6–24 mėnesių. Skiepijimo schema užtikrina imunitetą ne mažiau kaip 10 metų.
Hepatitas B
Didelė rizika susirgti yra žmonėms, turintiems nesaugių lytinių santykių, kontaktuojantiems su krauju (atliekamos operacijos, įvairios medicininės procedūros, akupunktūra, tatuiruotės, auskarų vėrimas, manikiūras, intraveninių narkotikų vartojimas).
Keliautojai, kurie rizikuoja užsikrėsti hepatito A ir hepatito B virusais, gali būti skiepijami bendrąja hepatito A ir hepatito B vakcina.
Maliarija
Maliarija pasaulyje sudaro 4 procentus visų mirčių. Lietuvoje registruojama įvežtinė maliarija nuo 1957 metų, pusę visų atvejų sudaro tropinė maliarija.
Šiaulių apskrityje prieš keletą metų buvo registruoti pavieniai įvežtinės maliarijos atvejai. Imlumas susirgti maliarija yra visuotinis: suserga visi užsikrėtę.
Susirgimo pradžioje simptomai panašūs į gripo ir kitų peršalimo ligų su būdingu ryškiu prakaitavimu. Užsikrėtus tropine maliarija susergama po 5–20 dienų, galima susirgti ir pirmos savaitės pabaigoje. Sukarščiavus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją specialistą diagnozei patvirtinti ir gydyti.
Pagrindinė nespecifinė prevencijos priemonė – vengti, kad neįkastų Anophles uodai, kurie nepaprastai suaktyvėja vakare ir naktį.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PATARIMAS: „Prieš kiekvieną kelionę būtina pasidomėti atitinkamos šalies epidemiologine situacija“, – patarė Edita Samulytė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja.