Naujausios
Kardiologė, įsimylėjusi širdį
2009 metų šalies geriausia kardiologė Šiaulių ligoninės gydytoja Aušra Dambrauskaitė — Nacionalinės intervencinės kardiologijos asociacijos tarybos narė, Širdies asociacijos Šiaulių krašto pirmininkė, kol kas vienintelė Šiaulių ligoninės gydytoja, čia atliekanti invazinius širdies tyrimus bei kraujagyslių plėtimo procedūras. Į pokalbį gydytoja atskubėjo tiesiai po tokios procedūros.
— Kaip galite apibūdinti savo darbą?
— Intervenciniai kardiologai turi įgūdžių kaip vertinti kraujagysles, kaip jas praplėsti. Kraujagyslių būklės tyrimas vadinamas koronarografija, o kraujagyslių praplėtimas balionėliu ar stentu — angioplastika. Aš atlieku ir viena, ir kita. Per savaitę paprastai atlieku penkias angioplastikos procedūras ir iki 15 koronarografijos tyrimų. Be to, echoskopuoju širdis.
Tai, kad noriu būti gydytoja, supratau būdama dar aštuntokė. Tas susivokimas atėjo keistu būdu. Man įtarė širdies ligą, buvau nusiųsta į Santariškių ligoninę echoskopuoti širdį. Nieko blogo mano širdyje nerado, bet pajutau, ko pati norėčiau siekti gyvenime. Tapau gydytoja.
Į Šiaulių ligoninę atvykau po rezidentūros prieš vienuolika metų. Iš pradžių pamaniau, jog pakaks įvaldyti širdies echoskopavimą, bet gyvenimas nestovi vietoje. Pamaniau — kaip galiu dirbti kardiologe ir nemokėti sudėtingesnių tyrimų. Be to, Šiaulių ligoninėje tokie tyrimai nebuvo daromi. Todėl ir apsisprendžiau, pusę metų specializavausi Santariškių klinikose. Įvaldžiau koronarografiją ir angioplastiką. Man įdomu viskas, kas sudėtinga.
Nors mano pacientų srautas yra labai didelis, džiaugiuosi, kad jų atranka pagerėjo. O tai reiškia, jog visi medikai daug geriau dirba — ir reanimatologai, ir skyrių bei poliklinikų gydytojai. Tik rajonų medikams turiu rimtų pastabų — infarktą patyrę ligoniai turi būti kuo skubiausiai vežami pas mus, o ne gydomi tabletėmis lyg kokio trečiojo pasaulio šalyje. Tai visiškai atgyvenęs infarkto gydymo būdas, šiais laikais infarktai gydomi invaziškai, svarbu kuo greičiau ligonį zonduoti, išplėsti kraujagyslę ar siųsti pas kardiochirurgus. Ir visu rimtumu žmogus turėtų reaguoti į spaudimą, skausmą už krūtinkaulio, ypač jei tai paaštrėja einant.
— Metų kardiologė — kaip jaučiatės taip įvertinta?
— Yra už mane daug vertesnių, gal buvo tokia mintis šį kartą pamaloninti jaunesnį specialistą? Manau, kiekvienam svarbu ir moralinis, ir materialusis įvertinimas.
— Esate pilietiška asmenybė — vadovaujate Širdies asociacijai Šiaulių krašte, kokia jos veikla?
— Mėgstu judėti, veikti. Su asociacijos nariais ir krepšinį pažaidžiame, ir dviračiais į Kryžių kalną nuvažiuojame. Vykome į miesto organizacijas, jų darbuotojams skaičiavome infarkto riziką. Tokias akcijas žadame kartoti.
— Ar esate prigimtinė šiaulietė?
— Ne, esu iš Panevėžio. Iš pradžių Šiauliai man atrodė nykus, šaltas miestas, toks nekompaktiškas, išskydęs. Dabar jau kitokius Šiaulius matau.
Keliuosi anksti, džiaugiuosi saulėtomis ryto valandomis, tada miestas toks smagus, švytintis. Asmeniniame gyvenime turiu daug draugių kolegių. Keliaujame dviračiais, lekiame prie jūros. Laisvalaikiu studijuoju specialiąją literatūrą, mėgstu grožinę. Mėgstu sportuoti, lankau treniruoklių salę, noriu sustiprinti raumenis, nes ruošiuosi vykti į kalnus slidinėti. Pernai pradėjau jėgos aitvarų sportą. Man patinka rizika, neturiu baimės jausmo, daug ką noriu išbandyti. Gyvenimas toks įdomus, tiek daug siūlo. Manau, esu ramaus būdo ekstremalė.
— Kokias pagrindines vertybes atsinešėte į savo gyvenimą iš šeimos?
— Tai, kad darbas 99 procentais lemia sėkmę. Dar kai buvau vaikas ir lankiau muzikos mokyklą, mama man nuolat kartodavo, jog tik darbas pagimdo talentą. Antra mano labai svarbi nuostata — nemeluoti, tai sau prisiekiau dar vaikystėje. Iš esmės lieku toms nuostatoms ištikima.
— Vadinasi, dabar puiki proga paklausti — ar jūs niekada nepabėgsite iš Lietuvos? Ir ar tai reiškia, jog ir toliau „atrasite“ naujų, dar tobulesnių širdies gydymo būdų?
— Ne, nepabėgsiu. Dėl tolesnio profesinio tobulėjimo galiu pasakyti, jog nestoviu vietoje. Dabar maždaug pusę koronarografijos tyrimų atlieku jau ne per kojos, bet per rankos arteriją. Pacientui ir personalui tai didelis palengvinimas, bet intervenciniam kardiologui tai sudėtingiau, nes tą patį tyrimą reikia atlikti per smulkesnes arterijas. Ir procedūra brangesnė, nes naudojamos brangesnės priemonės. Taip atliktume ne pusę, o daugiau tyrimų, bet mus riboja Ligonių kasos pinigai.
Jau būtų galima galvoti apie kraujagyslių ultragarsinį tyrimą Šiauliuose, bet vėl tie pinigai. Šio tyrimo esmė yra tokia. Į kraujagyslės vidų įvedami laidai ir tada ultragarsu labai tiksliai išmatuojamas kraujagyslės spindis. Mat labai svarbu tiksliai pataikyti kraujagyslę išplečiančio stento dydį, be mano minimo naujojo tyrimo tai padaryti kartais yra gana sudėtinga.
Gal šiemet pavyks pradėti trimatės echoskopijos tyrimą. Beje, echoskopavimas nėra toks paprastas tyrimas, jei tikrai nori padėti žmogui. Echoskopavimas mažiausiai turi trukti pusę valandos, o ne 15 minučių, kaip dažnai būna. Negali skubėti, reikia ir atitinkamą kampą rasti, ir pasukti vamzdelį ar echoskopą ir kt. Tuomet gali pamatyti trombą plaučių arterijoje ir tokiu būdu išgelbėti gyvybę. Negalima patingėti ir pasakyti — kaip visada, juk žmogui duota vienintelė gyvybė.
— Prabilote apie procedūrų, priemonių kainas...
— Gilėjant krizei, sunkiau ir mums. Pavyzdžiui, pernai mums už procedūras finansavimą sumažino 11 procentų, o nuo šių metų — dar beveik penktadaliu. Procedūroms reikalingi manometrai, kateteriai, balionėliai, stentai ir kitokios priemonės. Vien plieninis stentas kainuoja tūkstantį litų, Bet yra ir tokių, kurių kaina yra iki 4 tūkstančių litų. Tai naujos kartos stentai, jie padengti atitinkamais vaistais, kurie po organizmą išsiskirsto per ilgą laiką, todėl gydant žmogų būna igesnis efektas, geresnis rezultatas.
— Širdis — apdainuota poetų, metaforiškai tai tikrų ir gražiausių jausmų buveinė. Kokia Jums, gydytojai kardiologei, yra širdis?
— Labai graži. Joje pilna ertmių, sienelių. Ji man gyva. Turi dvi ausytes — tai kairiojo ir dešiniojo prieširdžio ausytės. Tiriu ir matau, kaip ji man mojuoja savo vožtuvėliais lyg rankytėmis. Ir aš įdėmiai žiūriu, ar gražiai ji man mojuoja. Kartais žiūriu į silpstančias ir pavargusias širdis, ir man pasidaro taip liūdna. Ypatingai tada, kai jaunas žmogus.
— Ką rodo jūsų patirtis — kokios Šiaulių krašto žmonių širdys?
— Manau, ir Lietuvoje, ir juo labiau mūsų krašte, širdys yra apleistos. Dėl įvairių priežasčių. Reikia daugiau lėšų pažangiausioms pasaulio technologijoms. Ir reikia, kad patys žmonės labiau jas saugotų.
„POEZIJA“: Kardiologė Aušros Dambrauskaitės mintys apie savo specializacijos subtilybes, savo moralines nuostatas ir vertybes, negali nekelti pasitikėjimo. O apie žmogaus širdį gydytoja kalba ne prasčiau nei ją yra apdainavę poetai.
Parengė Birutė Vaičiulevičienė