Naujausios
Kaip pasirengti gripo sezonui?
Gydytojai įspėja – gripo sezonas artėja. Kaip išvengti gripo ir jo komplikacijų, kaip gydytis susirgus ir kokie tyrimai atliekami pacientams dėl gripo patekusiems į ligoninę, pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos laboratorijos vedėja dr. Jurgita Kazlauskaitė ir Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Laima Kupčinskienė.
Dominuoja pandeminis virusas
Kiekvieną rudenį visoje šalyje vykdoma gripo ir ūmių virusinių respiracinių infekcijų (ŪVRI) pasirinktinė klinikinė virusologinė diagnostika. Į ligoninę patekusiems pacientams gripas diagnozuojamas sudėtingais tyrimais.
Šeimos gydytojai gripą diagnozuoja pagal ligos požymius: aukštą paciento temperatūrą, šaltkrėtį, galvos ir sąnarių skausmus, varginantį silpnumą. Jei žmogus dar kosti ir čiaudi, gydytojas nebeabejoja ir diagnozuoja gripą bei pataria gydytis namuose. Eidamas į darbą ar mokyklą bei lankydamasis masinėse žmonių susibūrimo vietose, ligonis tik platintų ligą.
Tais atvejais, kai diagnozuojamos gripo komplikacijos, žmogus siunčiamas į ligoninę. Pacientą gydantis gydytojas sprendžia, ar skirti gripo molekulinės diagnostikos tyrimą, kuriuo per dvi valandas patvirtinamas gripo sukėlėjas.
Šis tyrimas atliekamas Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos laboratorijoje. Laboratorijos vedėja dr. Jurgita Kazlauskaitė sako, jog mėginiai, paimti iš paciento nosiaryklės, mėgintuvėlyje pristatomi į laboratoriją, kur ir nustatomas gripo tipas, sukėlęs ligą. Dažniausiai nustatomas A arba B tipo gripo štamas, bei A tipo gripo viruso potipis pandeminis A tipo virusas H1N1, aptiktas 2009 metais. Ne vienerius metus jis buvo labiausiai paplitęs Lietuvoje.
Šių metų sausio ir vasario mėnesiais, gripo piko metu, laboratorijoje atlikti 45 nauji molekulinės diagnostikos tyrimai, 23 iš jų buvo neigiami. Gripas pasitvirtino 22 atvejais, vyravo H1N1 štamas, taip pat nustatyti 3 B tipo gripo viruso štamai ir 1 A tipo gripo viruso štamas.
Pasak dr. J. Kazlauskaitės, pavasariop gripo tyrimas dažniau nepasitvirtina.
Per 40 eurų kainuojantis tyrimas atliekamas tik išskirtiniais atvejais ir dažniausiai ne Šiauliuose, o Nacionalinėje sveikatos priežiūros laboratorijoje. Tyrimo dažniausiai prireikia, kai skiriama intensyvioji terapija, plaučių ventiliacija.
Plaučių ligų ir tuberkuliozės ligoninės laboratorijoje tyrimo rezultatas gaunamas per dvi valandas, todėl atliekami tik ypač sunkios būklės ligonių tyrimai.
Komplikacijų neišvengiama
Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Laima Kupčinskienė sako, jog ligoninėje tyrimai atliekami tik sunkios būklės pacientams, kurie hospitalizuojami į intensyviosios terapijos skyrius, nėščiosioms, vaikams iki dvejų metų, kurių ligos eiga atitinka klinikinio gripo požymius, arba kuriems diagnozuota ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija (ŪVKTI).
Pasak L. Kupčinskienės, į ligoninę pacientai dažniausiai patenka jau įsisiūbavus gripo epidemijai, kai jau prasideda virusinių infekcijų komplikacijos.
Dažniausios komplikacijos suaugusiems ir vaikams – tai plaučių uždegimas, lydimas ūmaus kvėpavimo nepakankamumo, kuomet būtina intensyvi pagalba. Taip pat dažnos lėtinių ligų paūmėjimo komplikacijos, tarp jų – širdies ir kraujagyslių sistemos (miokarditai), inkstų bei cukrinio diabeto eigos pasunkėjimas.
Pasitaiko ir retesnių komplikacijų: encefalitas, meningitas, nervų pažeidimai.
Praėjusiais metais į Šiaulių ligoninę su gripo diagnoze buvo paguldyta keturiolika iki 2 metų amžiaus vaikų, nuo trejų iki septyniolikos metų – 54, suaugusiųjų – 70.
Gripas – viena rimčiausių ir labiausiai paplitusi liga
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas Lietuvoje gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 39-ąją (rugsėjo 26 d. – spalio 2 d.) šių metų savaitę siekė 63,9 atvejo 10 tūkstančių gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis užregistruotas Marijampolės administracinėje teritorijoje, didžiausias – Vilniaus, Šiaulių administracinėje teritorijoje – 47,9.
Gripas – užkrečiamoji virusinė liga, kuri prasideda kartu su peršalimo ligomis atvėsus orams. Šiemet ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas prasidėjo keliomis savaitėmis anksčiau, todėl, tikėtina, kad gripo sezonas prasidės anksčiau. L. Kupčinskienė spėja, kad tai lėmė staigi oro temperatūrų kaita.
Skiepai – efektyviausia gripo profilaktikos priemonė, apsauganti nuo ligos ir jos komplikacijų, ir dabar pats laikas pasiskiepyti.
„Nereikėtų laukti, kol prasidės gripo epidemija, kadangi pasiskiepijus, kad susidarytų imunitetas šiai ligai, reikia ne mažiau dviejų savaičių. Taip pat, nepatartina skiepytis asmeniui, jau turinčiam ŪVRI simptomų arba, jei šalia yra gripu sergantis asmuo. Tuomet reikia imtis kitų profilaktinių priemonių: kvėpavimo takus saugoti medicininėmis kaukėmis, dažniau valyti patalpas ir paviršius drėgnu būdu, vėdinti bei nepamiršti rankų higienos“, – pataria L. Kupčinskienė.
Norintys pasiskiepyti asmenys turėtų kreiptis į savo šeimos gydytojus. Rizikos grupių žmonės (vyresni nei 65 metų bei jaunesni, sergantys lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.), taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose žmonės) skiepijami valstybės lėšomis.
Antibiotikai nuo gripo nepadeda
Jeigu susirgote gripu, gydytoja rekomenduoja neužsiimti savigyda, o kreiptis į gydytojus.
„Gripas gydomas antivirusiniais vaistais, kurie dažniausia skiriami tik hospitalizuotiems asmenims. Antibiotikai papildomai gali būti skiriami tik prasidėjus komplikacijoms – ausų ar plaučių uždegimui. Prisiminkite, jog antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas, bet ne gripą“, – įspėja L. Kupčinskienė.
Jei užklupo liga, reikia gerti daug šiltų skysčių, nes tai padeda išprakaituoti, plečia periferines kraujagysles. Kaip papildomus priedus galima saikingai naudoti medų, imbierą, citriną, vitaminą C.
Mažinti temperatūrą reikia, kai pakyla aukščiau 38 laipsnių. Nežymus temperatūros pakilimas rodo gynybinę organizmo funkciją, ir nereikia jam trukdyti.
Parengta pagal Respublikinės Šiaulių ligoninės inf.
Zitos KATKIENĖS nuotr.
LABORATORIJA: Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos laboratorijos vedėja dr. Jurgita Kazlauskaitė pastebi, jog dažniausiai pacientams diagnozuojamas pandeminis A tipo virusas H1N1, aptiktas 2009 metais.
GYDYMAS: Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Laima Kupčinskienė susirgusiems gripu neužsiimti savigyda, o kreiptis į gydytoją ir gydytis namuose, kad nebūtų platinamas užkratas.