Naujausios
Gimdos kaklelio vėžys kerta iš pasalų
Nors vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencija, nuo šios klastingos ligos Lietuvoje per savaitę miršta penkios moterys. 40-ies metų darbo patirtį turinčio Juozo LIUKENSKIO, Šiaulių suaugusiųjų poliklinikos akušerio ginekologo, teigimu, nepadės jokios programos, jeigu pačios moterys nepradės rūpintis savo sveikata.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Neatvyko net kviečiama
„Jeigu moteris nori būti sveika ir laiminga, per metus ji būtinai privalo apsilankyti keturiuose “taškuose“: po vieną kartą pas ginekologą ir odontologą, tris— keturis kartus — pas kirpėją ir vieną kartą pas kleboną — metinės išpažinties“, — sako gydytojas Juozas Liukenskis.
40-ies metų darbo patirtį turintis ginekologas nešmaikštauja. Jo darbo praktikoje — ne vienas skaudus atvejis, kurių galėjo nebūti, jeigu moterys labiau save mylėtų.
Kaip abejingumo savo sveikatai pavyzdį, gydytojas papasakojo neseną istoriją. 2008 metais vienai kaimo vietovėje gyvenančiai moteriai buvo nustatytas pradinės stadijos gimdos kaklelio vėžys. Ligą per mėnesį buvo galima išgydyti ambulatoriškai. Bet, išėjusi iš gydytojo kabineto, moteris dingo.
Pacientės buvo ieškoma. Tris kartus kviesta laiškais, įspėta, kad ligą būtina gydyti. Jokios reakcijos.
Praėjusiais metais minėta ligonė buvo operuota Kauno klinikose. Vėžys buvo išplitęs, kilo komplikacijų.
„Šiuo metu ji galėjo būti visiškai sveika, o yra sunkus ligonis“, — apie abejingumo savo sveikatai kainą sakė gydytojas. Kita pacientė sumušė visus rekordus -- pas ginekologą nesilankė 35-erius metus.
J. Liukenskio teigimo, moterys sukrunta tikrintis, kai sunkia liga suserga kas nors iš pažįstamų, pavyzdžiui, įstaigos, kurioje dirba, kolegė.
Penkios mirtys per savaitę
Gydytojas pateikė graudžios statistikos.
Kiekvienais metais pasaulyje diagnozuojama apie 500000 gimdos kaklelio vėžio atvejų, Lietuvoje — apie 540 šio vėžio atvejų. Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra vienas iš didžiausių Baltijos šalyse, o pasauliniu mastu užima antrą vietą po krūties ir po plaučių ligų.
Pasaulyje nuo gimdos kaklelio vėžio mirštama kas dvi minutės, Lietuvoje — penkios moterys per savaitę.
Viena iš pagrindinių priemonių, galinti užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui, yra tobulėjanti šios ligos prevencija. 2001 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurta gimdos kaklelio vėžio diagnostikos programa, kuri Lietuvoje pradėta taikyti 2004 metais.
Šios programos esmė: atliekant gimdos kaklelio ląstelių tyrimus, nustatomas gimdos kaklelio ląstelių pakenkimas. Tyrimas atliekamas 25 — 60-ies metų moterims. Dažniausiai gimdos kaklelio vėžiu sergama nuo 15 iki 45-erių metų. Tyrimai finansuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Gydytojas pažymėjo, jog viena iš pagrindinių susirgimo priežasčių — kai į moters organizmą patenka žmogaus papilomos virusas. Užsikrečiama lytiniu būdu, viena iš priežasčių — kai dažnai keičiami parteneriai.
„Net prezervatyvai neapsaugo, — pabrėžė ginekologas. — Pakitimų ląstelėse gali atsirasti per keletą arba net keliolika metų. Bet galima ir nesusirgti: viskas priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos.“
2006— 2007 metais pagal gimdos kaklelio vėžio profilaktiką Šiauliai pirmavo šalyje: profilaktiškai ištirta 67 procentų moterų. O pastaraisiais metais ištirta tiktai apie 40 procentų moterų.
„Nežiūrint visų darbų, kuriuos atlieka šeimos gydytojai, akušeriai ginekologai, sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra keturis kartus didesnis negu Suomijoje, du kartus — negu Švedijoje ir Latvijoje ir pusantro karto didesnis negu Norvegijoje“, — situacijos paradoksalumą konstatavo gydytojas.
Liga ilgai tūno tyliai
Paprašytas įvardyti to priežastis, J. Liukenskis minėjo keletą faktorių. Vienas iš jų: moterys nesikreipia į gydytojus, nes nieko neskauda. Negalavimai, kraujavimas tarp menstruacijų pasireiškia, kai liga būna pažengusi iki trečios arba ketvirtos stadijos.
Kita priežastis: trūksta supratimo ir informacijos. Moterys baiminasi, drovisi vizito pas ginekologą, nors pats tyrimas yra visiškai neskausmingas.
Gydytojas spėjo, kad ištirtųjų skaičius galėjo sumažėti ir dėl ekonominių priežasčių. Pastaraisiais metais nemažai jaunų moterų išvyko dirbti į užsienį.
„Žemesnio socialinio sluoksnio moterys linkusios savo sveikatą patikėti likimui: atseit bus kaip bus“, — ginekologas atkreipė dėmesį, kad sveikata labiau rūpinasi jaunos, išsilavinusios moterys.
Prieš keletą metų atsirado vakcinos, skirtos šio ligos profilaktikai. Svarbiausia profilaktikos programos dalis būtų mergaičių skiepijimas nuo gimdos kaklelio vėžio. Pradėti skiepyti reikia nuo 9 iki 23 metų, kol mergaitės nepradėjo lytinio gyvenimo.
Ligonių kasos šių skiepų nekompensuoja. Vienos dozės kaina yra apie 530 litų, paskiepijimui reikia trijų injekcijų.
„Brangu, todėl Lietuvoje skiepijasi vienetai“, — J. Liukenskio žiniomis, mergaičių paskiepijimas per metus Lietuvai kainuotų apie 3— 4 milijonus litų. Įsitikinęs, jog bet kuriuo atveju valstybei tai atsipirktų: to paties vėžio gydymas kainuoja dešimtis tūkstančių litų.
„Šiuo metu lieka vienintelė išeitis: kasmetiniai profilaktiški moterų pasitikrinimai pas ginekologą“, — gydytojas ragino moteris būti sąmoningas, nedelsti ir pradėti rūpintis savo sveikata, kol nevėlu.
MASTAI: Akušeris ginekologas Juozas Liukenskis pažymėjo, kad Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra vienas iš didžiausių Baltijos šalyse.
PARADOKSAS: Nors profilaktiniai gimdos kaklelio vėžio tyrimai atliekami nemokamai, Lietuvoje reta moteris pas ginekologą apsilanko tiesiog profilaktiškai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.